Vaistučiai – šviesamėgiai augalai, bet gali augti ir nedideliame pavėsyje

Rausvažiedžiai vaistučiai: ‘Compinkie’ (augalas 10 cm aukščio), ‘Grandiflora’ (30 cm aukščio), ‘Hedi’, ‘Monte Rosa’ ir ‘Rosea la Fraicheur’. Rausvais žiedais veislės sunkiau prisitaiko prie aplinkos sąlygų.

Kaukazinio vaistučio margalapė forma ‘Variegata’ sparčiai plinta gėlininkų mėgėjų sodybose, bet visuomeniniuose želdiniuose dar neauginama. Stiebas įsišaknijantis, pamatinėje dalyje išauga 14-20 cm aukščio lapų skrotelė.

Žydintys kereliai – 24-35 cm aukščio kupsteliai. Lapų pakraštys gelsvai baltas, netaisyklingai dantytas. Jauni lapai šviesiai geltoni arba balti. Ši forma ne taip vešliai auga kaip kitos formos. Žiedai balti. Lapai dekoratyvūs ištisus metus.

Japoninis vaistutis.

Augalas introdukuotas Kauno botanikos sode. Kai kurie autoriai jį vadina stelerio vaistučiu. Užauga iki 20-45 cm aukščio. Lapai lancetiški, tamsiai žali, paviršius lyg gruoblėtas; lapų skrotelė pamatinė. Žiedai balti; žiedynas – iki 2,5 cm skersmens skėtiška kekė iš 15-30 žiedų.

Žydi gegužės mėn., apie 20 d. Sėklos subręsta. Žiemai pridengiamas durpėmis arba lapais. Auginama įvairiarūšių gėlių lysvelėse. Žiedai tinka puokštėms.

Gulsčiasis vaistutis.

Paplitęs Karpatuose, Pietų Europoje. Auga krūmynuose, ūksmingose vietose. Europoje kultivuojamas nuo 1819 m. Augalas 10-15 cm aukščio. Lapai smulkūs, pailgi, blizgantys, tamsiai žali, odiški, visžaliai; lapų pamatinės skrotelės tankios. Žiedai balti; žiedynas – tanki kekė. Žydi gegužės-birželio mėn., 25-30 dienų, kartais rugsėjo-lapkričio mėn. pražysta antrą kartą. Sėklos sunoksta liepos mėn.

Žiemoja nepridengtas. Visžalis kiliminis augalas. Kauno botanikos sode introdukuota ir daugiau vaistučių rūšių, formų bei veislių, kurios galėtų papuošti respublikos želdinius.

Vaistučiai – šviesamėgiai augalai, bet gali augti ir nedideliame pavėsyje.

Per kaitras būtina reguliariai laistyti. Gerai auga vidutinio derlingumo, humusingoje, vandeniui laidžioje dirvoje. Ji turi būti gerai įdirbta, nepiktžolėta.

Žemesnėse vietose, kur susitelkia vanduo, augalai per žiemą gali iššusti. Arenso vaistutis mėgsta kalkingą dirvą. Į nuolatinę vietą vaistučius geriausia sodinti nuo rugpjūčio antros pusės iki rugsėjo vidurio arba labai anksti pavasarį. Kereliai su visu šaknynu sodinami 20-25 cm atstumu (į 1 m² 16 kerų Arenso ir kaukazinio, 6-7 arba 20 kerų gulsčiojo), dideliais plotais. Vaistučiai (išskyrus Arenso ‘Coccinea’ ir japoninį) vienoje vietoje gali augti net iki dešimties metų.

Gulsčiąjį vaistutį rekomenduojama papildomai tręšti mineralinių trąšų tirpalais. Lysvelės pakraščiuose išsikerojusias augalo dalis galima nukapoti kastuvu. Peržydėjusius kerelius galima nukarpyti, jie būna dekoratyvesni ir gausiau žydi kitais metais.

Dauginama sėklomis, dalijant kerą ir žaliaislais auginiais. 4000-4800 sėklų sveria 1 g. Pasėjus sėklas pavasarį (kovo-gegužės mėn.) į dėžutes, inspektus, augalai pražysta kitais metais. Dažnai ir savaime pasisėja (ypač kaukazinis ir mažasis vaistučiai). Kereliai dalijami anksti pavasarį arba rugpjūčio-rugsėjo mėn. Trejų ketverių metų kerelį galima padalyti į 20-25 dalis.

Žaliaisiais auginiais dauginama gegužės viduryje-birželio mėn. arba rugpjūčio pradžioje. Auginiai sodinami į gruntą, į inspektą, dėžutes. Šaknydinama purioje, lengvoje žemėje, pavėsyje. Vaistučiai atsparūs ligoms ir kenkėjams, tačiau literatūroje rašoma, jog augalus puola grybinių ir virusinių ligų sukėlėjai.

Sodinami kalvotų vietų gėlynuose, alpinariumuose, prie atraminių sienelių, jų viršuje ir apačioje, ant atbrailų, akmenų tarpuose. Tai nepamainomi daugiamečiai augalai bordiūrams, nes anksti pavasarį atželia, išauga dekoratyvūs lapai ir per visą vegetaciją išlieka įdomios jų spalvinės (pilkos, baltos, pilkai žalios ar baltai, žaliai margos) dėmės.

Šiuos augalus galima sodinti gazone dideliais plotais arba grupėmis su kitomis daugiametėmis, ypač pavasarį žydinčiomis kiliminėmis gėlėmis. Įdomūs Arenso ir kaukazinio vaistučių deriniai gaunami su laibeniais, gvaizdėmis, aubretėmis, žemaūgiais katilėliais ir gvazdikais, visžalėmis rudgrūdėlėmis, mažaisiais vilkdalgiais, tiesiaragėmis našlaitėmis, kiliminiais flioksais, laukinėmis raudonomis tulpėmis ir su kitomis daugiametėmis gėlėmis.

Kaukazinio vaistučio margalapė forma sodinama su gvaizde, karpatiniu katilėliu ir šilagėlėmis, gulsčiasis vaistutis- su uoliniais laibeniais, aubretėmis, bruneromis, ankstomis, žemaūgiais vilkdalgiais, kiliminiais, šliaužiančiais flioksais, ankstyvosiomis sidabražolėmis, tiesiaragėmis našlaitėmis ir su raudonomis tulpėmis. Kaip gazoninis augalas sodinamas didelėmis grupėmis (į 1 m² 6-7 arba 20 kerų).

Vaistučiai yra medingi augalai.

Jų žiedai (kaukazinio, japoninio ir Arenso) tinka nedidelėms puokštėms, taip pat vainikams puošti, ypač kaukazinio vaistučio pilnavidurė forma.

Inspektuose auginamų kaukazinių vaistučių kerelius anksti pavasarį uždengus polietilenine plėvele arba langais, išauga ilgesni žiedynkočiai, puošnesni žiedai. Žiedų puokštės ilgai laikosi vandenyje. Kaukazinis, Arenso ir gulsčiasis vaistučiai yra kiliminės gėlės, jas rekomenduojama auginti visuomeniniuose želdiniuose.