Vaistutis – vienmetis arba daugiametis žolinis augalas

Vaistutis – bastutinių šeimos vienmetis arba daugiametis žolinis augalas. Stiebas nešakotas ar šakotas, šliaužiantis arba įsišaknijantis. Lapai dantyti arba lygiakraščiai, apaugę pilkais plaukeliais. Žiedai balti, rožiniai, gelsvi 1-1,5 cm skersmens, tuščiaviduriai arba pilnaviduriai; kekės daugiažiedės. Vaisius ankštarėlė. Sėklos plokščios, kartais apvalios.

Gentyje apie 100 rūšių, paplitusių Europoje, Azijoje ir Amerikoje. Vienos jų tipiški terciaro miškų reliktai, o kitos akmenų bei kalnų, uolų plyšių kserofitai. Kai kurios rūšys auginamos kaip dekoratyviniai, medingi augalai, o kitos praktinės reikšmės neturi.

Tarybų Sąjungoje augo apie 35 rūšis, Lietuvoje 3 rūšys, bet nedekoratyvios. Mūsų želdiniuose auginamos introdukuotos rūšys bei jų formos. Kaimo vietovių gėlynuose dažnesni alpinis ir kaukazinis vaistučiai.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad literatūroje įvairūs autoriai vaistučius vadina skirtingais pavadinimais. Todėl apibūdinant rūšis kartais kyla abejonių. Daugelis sodinių formų yra susidariusios tarprūšinės hibridizacijos būdu.

Alpinis vaistutis.

Augalas 15-25 cm, natūraliose augimvietėse (kalnuose) 6-10 cm aukščio. Lapai pilkai žali, negausiai plaukuoti, pamatinė dalis širdiška.

Žydi balandžio viduryje-gegužės mėn., 30-40 dienų. Sėklos subręsta liepos mėn. Vaisius-2-3,5 cm ilgio ankštarėlė. Žiemoja nepridengtas. Dekoratyvus ištisus metus.

Arenso vaistutis.

Šis hibridas gautas sukryžminus. Europoje auginamas nuo 1914 m. Mūsų respublikoje introdukuotas. Ūgliai prigludę prie žemės, kylantys aukštyn, sudaro platų, tankų kilimėlį.

Augalas 15-20 cm aukščio. Lapai pilki, plaukuoti. Žiedai balti, trumpose kekėse. Žydi gegužės-birželio mėn. Sėklas užmezga. Žiemoja neuždengtas. Dekoratyvus ištisus metus.

Kitose respublikose plačiai auginamos veislės ‘Coccinea’- žiedai purpuriškai rožiniai, ‘Rosabella’ – augalas 10-20 cm aukščio, žiedai tamsiai rožiniai, dideli, ryškūs, žydi balandžio-gegužės mėn. Abi veislės mėgsta saulėtą vietą.

Kaukazinis vaistutis.

Auga Kryme, Kaukaze, Vidurinėje Azijoje, Viduržemio pajūrio srityse bei Mažojoje Azijoje (nuo Himalajų per Sibirą iki Naujosios žemės), Siera Nevados kalnų pietvakariuose, Grenlandijoje, Labradoro pusiasalyje ir Aliaskoje. Aptinkama kalnuose, uolų plyšiuose, drėgnuose nuobirynuose, atkalnėse, akmenų sąvartynuose (nuo 400 iki 3300 m aukščio).

Europoje kultivuojama maždaug nuo 1800 m. Augalas 15-35 cm aukščio. Vešlūs, iki 30 cm skersmens kereliai tankiai padengia žemę (pagalvėlinis augalas). Visas augalas apaugęs baltais plaukeliais, todėl atrodo pilkas.

Stiebas įsišaknijantis, nelabai šakotas. Vaisiniai ūgliai kylantys. Lapai dideli, pilkai žali, netaisyklingai dantyti, plaukuoti, atvirkščiai kiaušiniški, skroteliniai, visžaliai. Žiedai balti, smulkūs, 9-18 mm skersmens, ūglių viršūnėse daugiažiedė kekė (8 cm ilgio) iš 20-30 žiedų. Žydi balandžio viduryje-gegužės mėn., apie 30-35 dienas. Sėklos sunoksta liepos mėn. Vaisius 4-7 cm ilgio.

Žiemoja nepridengtas. Lapai dekoratyvūs visą žiemą. Medingas augalas. Auginama daug formų bei veislių, kurios dekoratyvesnės už rūšį. Jos klasifikuojamos į baltažiedžius, rausvažiedžius ir margalapius vaistučius. Baltais žiedais: ‘Bakkely’, ‘Grandiflora’, ‘Grandiflora Superba’, ‘BS Märzschnee’ (ankstyva veislė, pas mus dar neauginama), ‘Plena’ (augalas kiliminis, 15-20 cm aukščio, žiedai pilnaviduriai, žiedynas panašus į leukonijos, žydi apie 45-50 dienų, dažnai auginama mūsų respublikos gėlininkų darželiuose), ‘Schneehaube, ‘Schneewolke’, ‘Snow Peak’, ‘Superba’ (augalai kiliminiai, 15 cm aukščio, žydi balandžio-gegužės mėn., gausiai).