Valdšteinija – daugiametis, šakniastiebinis, žolinis augalas

Valdšteinija

Erškėtinių šeimos daugiametis, šakniastiebinis, žolinis augalas su pamatinių lapų skrotele. Lapai suskaldyti arba skiautėti. Vaisiukai riešutiški. Paplitęs Vidurio, Pietryčių Europoje, Kaukaze, Rytų Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Gentyje 5 rūšys. Tarybų Sąjungoje auga 2 rūšys. Mūsų respublikos botanikos soduose ir kai kuriuose darželiuose auginamos 2 introdukuotos rūšys.

Geltonžiedė valdšteinija.

Gentis pavadinta Austrijos botaniko Valdšteino (1759-1823) garbei plitusi Vengrijoje, Vakarų Ukrainoje (Dnestro aukštupio srityje), Balkanų pusiausalyje. Auga miškuose, krūmokšniuose, ant kalnų uolų ir nuobirynų. Kultivuojama nuo 1804 m. Augalas 20-30 cm aukščio.

Šakniastiebis trumpas, šliaužiantis (senų kerų iškyla į žemės paviršių). Stiebas beveik status arba kylantis. Pamatiniai lapai tankūs, ilgakočiai, platūs, dažniausiai penkiaskiaučiai, stambiai dvigubai karbuoti, tamsiai žali, viršutinė jų pusė apaugusi švelniais, apatinė – šiurkščiais plaukeliais.

Stiebo lapai trumpakočiai, beveik rombiški, negiliai skiautėti. Žiedai geltoni, maždaug 2 cm skersmens; žiedynas retas. Žydi balandžio pabaigoje – gegužės mėn., apie 20 dienų. Sėklos sunoksta birželio mėn. Žiemoja nepridengta. Dekoratyvi iki vėlyvo rudens.

Trilapė valdšteinija.

Paplitusi pietvakarinėje Baikalo pakrantėje, Primorės krašte, Sachaline, šiaurryčių Kinijoje, Korėjoje ir Japonijoje. Auga mišriuose ir lapuočių tankiuose miškuose, tarp krūmokšnių, prie miškų upeliūkščių.

Augalas 6-10 cm aukščio. Šakniastiebis ilgas, šliaužiantis, su besidriekiančiais žemės paviršiuje ūgliais. Pamatiniai lapai žali, 8 cm pločio, triskiaučiai, blizgantys, beveik odiški, visžaliai. Žiedai geltoni. Žydi gegužės mėn. Sėklas užmezga. Žiemoja nepridengta. Dekoratyvi ištisus metus. Kauno botanikos sode auginama dar viena introdukuota rūšis.

Sodinama daliniame arba visiškame pavėsyje, nei per sunkioje, nei per sausoje, humusingoje dirvoje. Trilapė valdšteinija pakenčia sausą, šiltą, nesaulėtą, pavėsingą vietą. Greitai auga ir uždengia žemės paviršių.

Sodinama 15-25 cm atstumu (į 1 m² 6-7 kerai geltonžiedės ir 20 kerų trilapės valdšteinijos). Geltonžiedė valdšteinija auginama mažesnėmis (po 3-10 kerų) ar didesnėmis grupėmis (po 10-20 ir daugiau kerų). Vienoje vietoje auga 10 metų ir ilgiau. Šių augalų priežiūra nesudėtinga.

Dauginama dalijant kerą ir sėklomis.

Keras dalijamas pavasarį persodinant augalus (jiems peržydėjus) arba rudenį. Trilapę valdšteiniją dar galima dauginti žemėje įsišaknijusių ūglių dalimis (vasaros pabaigoje). Gėlės atsparios ligoms ir kenkėjams. Auginama lysvelių pakraščiuose, įvairiarūšių gėlių lysvelėse, alpinariumuose.

Geltonžiedę valdšteiniją galima sodinti didesnėmis ar mažesnėmis grupėmis pomedžių plotuose kaip kiliminį augalą. Derinama su amūriniu adoniu, arunkais, bergenijomis, bruneromis, žemuogenėmis, triskiautėmis žibuoklėmis, hostomis, tijarėlėmis, žiemėmis, kitais ūksminiais žoliniais augalais. Ją galima auginti upelių pakrantėse, šlaituose, pakriaušėse, gėlyno šiaurinėje pusėje.

Trilapę valdšteiniją galima komponuoti su vaisginomis, epimedžiais, poraičiais, plautėmis, žemaūgiais paparčiais ir kitomis paunksnę mėgstančiomis kiliminėmis gėlėmis. Apskritai valdšteinijos turėtų būti gausiau auginamos įvairių tipų gėlynuose kaip unksminiai, kiliminiai augalai puošniais lapais.