Vienmečių gėlių ligos: Žioveiniai (levukai)
Žioveiniai
Rūdys. Ligą lengva pažinti iš susidariusių apatinėse lapų pusėse gelsvose dėmelėse rausvai rudų spuogelių. Rūdžių spuogeliai aptinkami ant įvairių augalo dalių: lapų, lapkočių, stiebo, taurėlapių, o kartais ir ant vaisiaus dėžutės. Subrendę spuogeliai plyšta ir iš jų išsiveržia šokoladinės spalvos ligos sukėlėjo Puccinia antirrhini Dief. et Holw. sporų masė. Šio grybo žinomos tik uredo ir feleutosporos. Teleutosporomis grybas ir peržiemoja sirgusių augalų liekanose, o sekančiais metais jomis apkrečia naujai pasodintus augalus. Kovojant su žioveinių rūdimis, būtina surinkti ir sunaikinti sirgusių augalų liekanas. Auginti augalus tik iš sėklų, nes, dauginant auginiais, liga greičiau išplinta. Laikytis sėjomainos ir į tą pačią vietą nesodinti žioveinių ketverius metus. Laistant nepilti vandens ant augalų. Iš cheminių kovos priemonių geriausiai tinka cinebas, tačiau liferatūroje kai kur nurodoma ir Bordo bei Burgundijos skysčiai. Šiltnamiuose arba atvirame ore, kai temperatūra būna 18-27°, o naktį nenukrinta žemiau 15° šilumos, gerą efekfą duoda dulkinimas sieros milteliais. Sodinti atsparias rūdims žioveinių veisles.
Filostiktozė. Liga pasireiškia ant lapų, stiebų ir žiedkočių iš pradžių mažų, apskritų, žalsvai rudų arba rusvai purpurinių dėmelių pavidalu. Vėliau šios dėmelės didėja, jų centrai šviesėja, o aplinkui susidaro tamsus ratas. Šviesiame centre dar vėliau išsidėsto juodą taškelių pavidalo grybo piknidžiai. Ligos pažeisti lapai raukšlėjasi, deformuojasi, kartais visai nudžiūsta, bet nesukrinta, o sudžiuvę laikosi ant stiebo. Ant stiebų taip pat gali susidaryti panašios dėmės, kurios susiliedamos apsupa visą stiebą, ir jis dėmių vietose sudžiūsta. Jeigu tokios dėmės susidaro apatinėje stiebo dalyje, tai augalas dažniausiai žūva. Jeigu liga išsivysto ant žiedkočių ir žiedų, nesusidaro sėklos.
Ligos sukėlėjas — drėgmę mėgstantis grybas Phyllosticta anfirrhini Syd., plintantis su sėkla. Jis žiemoja sirgusių augalų liekanose dirvoje arba jos paviršiuje.
Kovojant su šia liga, rudenį reikia rūpestingai surinkti ir sunaikinti sirgusių augalų liekanas. Dauginimui reikia imti tik sveikų augalų sėklą ir auginius. Nežinomą sėklą reikia beicuoti sausais beicais. Sėti sėklą tik į išdezinfekuotą dirvą ir keisti augalo auginimo vietą. Stipriai sergančius augalus reikia atsargiai išrauti ir sunaikinti. Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, reikia purkšti vario preparatais, cinebu, kaptanu, taip pat mažiau laistyti. Jeigu augalai auga šiltnamyje, tai jį gerai vėdinti ir palaikyti maždaug 15° temperatūrą.
Degligė. Liga pasireiškia ant lapų apskritomis, rusvai pilkomis, 3-5 mm dydžio dėmelėmis. Ant stiebų dėmės elipsės formos, 3-10 mm ilgio, iš pradžių šviesiai pilkos, vėliau tamsėjančios, įdubusios, su ryškiai rudu apvadu. Stipriau ligos apimti augalai žūva.
Ligos sukėlėjas — grybas Colletotrichum antirrhini Stew.
Kovai su žioveinių deglige augalus reikia purkšti vario preparatais arba cinebu, naikinti piktžolę Linaria vulgaris (linažolę), kuri platina ligą, ir mažiau laistyti
Netikroji miltligė. Ligos požymiai — blyškios dėmės viršutinėse lapo pusėse, o apatinėse pusėse dėmių vietose — pilkšva grybo Peronospora antirrhini Schroet. konidijakočių ir konidijų veja. Ligos apnikti jauni lapeliai maži, susiraitę. Smarkiau ligos užpulti augalai būna skurdūs.
Kovojant su netikrąja miltlige, reikia pažeistas augalo dalis atsargiai nuskinti ir sunaikinti, pakartotinai purkšti augalus cinebu, mažiau laistyti. Liga labiau plinta, jei augalai tankiai susodinti, todėl šito reikia vengti.