Žilių kenkėjai

Persikinis amaras

Kenkia daugeliui šiltnaminių bei kambarinių augalų. Dažniausiai puola begonijas, chrizantemas, ciklamenus, žiles, raktažoles. Amarai žalsvi, gelsvi arba rausvi. Sparnuotų individų galva ir krūtinė rudai juoda, o pilvelis geltonas arba žalias su tamsiais ruoželiais. Šiltnamiuose aptinkami ištisus metus, ypač pavojingi nuo vasario iki birželio mėn. Gyvena apatinėje lapų pusėje, taip pat ant jaunų žiedkočių, butonų ir čiulpia sultis. Pažeistų augalų Iapai deformuojasi, ūgliai išsikraipo, gėlės vėliau pradeda žydėti, o kartais butonai visai neišsiskleidžia.

Kovos priemonės. Kas 7-10 dienų augalus purkšti 0,2% nikotino bei anabazino sulfatu, pridėjus 0,4% žaliojo muilo, 0,2% karbofosu arba trichlormetafosu-3.

Muselė minuotoja (Phytomyza atricornis Meig.).

Kenkia žilėms, chrizantemoms, nasturtėms, raktažolėms ir kt. Lervos baltos, bekojės. Pažeisti lapai išmarginti balsvomis, kaspinų pavidalo rangytomis dėmėmis. Žiūrint į šias dėmes prieš šviesą, viduje galima matyti kenkėjo lervų. Pažeisti lapai susiraito ir nudžiūsta.

Kovos priemonės. Purkšti augalus 0,3 % chlorofosu. Jeigu pažeisti tiktai pavieniai lapai, juos reikia nuskinti ir sunaikinti.

Paprastoji voratinklinė erkutė (Tetranychus urticae Koch).

Kenkia daugeliui dekoratyvinių augalų. Labai dažnai pasitaiko šiltnamiuose ir kambariuose. Suaugusios erkutės siekia apie 0,5 mm ilgio, turi 4 poras kojų, įvairios spalvos — nuo gelsvai žalsvos iki rausvos. Lervos turi 3 poras kojų. Suaugusios erkutės ir lervos gyvena apatinėje lapų pusėje, apraizgo juos plonyčiu voratinkliu ir čiulpia sultis. Pažeisti lapai pabąla, vėliau pagelsta ir pradeda kristi. Smarkiai apniktas augalas neretai žūva.

Kovos priemonės. Purkšti augalus 0,2% karbofoso ir 0,3% efirsulfonato mišiniu, laistyti 0,1% rogoru.