Abrikosas 'Medumi' - auginimas, kaina, ligos ir tręšimas

Auginimas Lietuvoje

‘Medumi’ yra viena tinkamiausių abrikosų veislių Lietuvos klimatui, nes pasižymi aukštu atsparumu šalčiui ir puikiai atlaiko mūsų žiemas. Šis medis gausiai dera ir spėja subrandinti vaisius per santykinai trumpą šiltąjį sezoną (tinkamas 5 ir 6 atsparumo zonoms).

Nors medis žiemoja gerai, Prunus armeniaca ‘Medumi’ žiedpumpuriai pavasarį sprogsta labai anksti. Dėl šios priežasties vėlyvosios pavasario šalnos gali smarkiai pažeisti žiedus ir sunaikinti derlių. Norint išsaugoti vaisius, jaunus medelius šalnų metu rekomenduojama apgaubti agrodanga, o vyresniems medžiams purškimas smulkiais vandens lašais prieš pat šalną veikia kaip apsauga. Daugiau praktinių patarimų apie šių vaismedžių specifiką galite rasti straipsnyje apie abrikosų auginimą ir priežiūrą, kur detaliai aptariami svarbiausi žingsniai sėkmingam derliui užtikrinti.

Kaina

‘Medumi’ abrikoso sodinuko kaina Lietuvos medelynuose dažniausiai svyruoja nuo 15 iki 25 eurų. Galutinė suma tiesiogiai priklauso nuo augalo amžiaus, pasirinkto poskiepio bei pardavimo formato.

Atviromis šaknimis parduodami medeliai ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį paprastai būna pigesni ir kainuoja arčiau apatinės ribos. Tuo tarpu vazonuose užauginti ir jau susiformavusį šaknyną turintys abrikosai yra brangesni, bet juos galima saugiai sodinti visą šiltąjį sezoną, augalas patiria mažesnį persodinimo stresą.

Ligos ir kenkėjai

Pagrindinės šio abrikoso ligos yra moniliozė bei kaulavaisių šratligė, o iš kenkėjų medžius dažniausiai puola lapų amarai ir slyviniai pjūkleliai. Laiku atliekamas profilaktinis purškimas vario preparatais ankstyvą pavasarį padeda išvengti didžiosios dalies šių problemų.

Moniliozė yra ypač pavojinga drėgnais pavasariais žydėjimo metu, kai grybas per žiedus greitai patenka į šakeles ir sukelia staigų džiūvimą. Remiantis RHS informacija apie moniliozę drėgnos sąlygos idealiai tinka šio patogeno dauginimuisi, todėl pažeistas šakas būtina nedelsiant išpjauti iki sveikos medienos ir sudeginti.

Vietos parinkimas sode

Abrikosui būtina saulėta ir nuo šaltų šiaurės vėjų stipriai apsaugota vieta, todėl geriausiai tinka pietinė arba pietvakarinė namo ar tvoros pusė. Tinkamiausias dirvožemis yra gerai drenuotas, laidus lengvas priemolis ar priesmėlis, kurio pH svyruoja tarp 6,5 – 7,0.

Jokiu būdu nesodinkite ‘Medumi’ abrikoso daubose ar žemumose. Tokiose reljefo įdubose kaupiasi šaltas oras, todėl pavasarį ten ilgiau užsistovi šalnos. Taip pat griežtai venkite vietų, kur ilgai telkšo pavasarinis tirpsmo vanduo, nes abrikosų šaknys yra itin jautrios užmirkimui ir dėl deguonies trūkumo greitai pradeda pūti. Medžio aplinka turi būti pakankamai atvira, kad oras laisvai cirkuliuotų tarp šakų, lapai po lietaus greičiau nudžiūtų ir taip natūraliai sumažėtų grybelinių infekcijų tikimybė.

Ar reikia tręšti? Ir kokiomis trąšomis

Medį tręšti būtina, ypatingai jam pradėjus gausiai derėti, kad augalas turėtų pakankamai jėgų formuoti naujus žiedpumpurius, brandinti vaisius ir laiku pasiruošti artėjančiai žiemai. Subalansuota augalo mityba tiesiogiai lemia abrikoso ištvermingumą žiemojimo metu.

Tręšimo procesas ir medžiagos keičiasi priklausomai nuo sezono etapo. Pavasarį, bundant vegetacijai, medeliams labiausiai reikia azoto junginių.

• Ankstyvą pavasarį aplink medžio kamieną mulčiuokite gerai perpuvusiu kompostu arba naudokite kompleksines pavasarines trąšas su didesniu azoto kiekiu, kurios skatins sveikų ūglių ir lapijos augimą.
• Vasaros antroje pusėje azoto trąšų naudojimą visiškai nutraukite. Papildomas azotas rudeniop išprovokuotų naujų ūglių augimą, kurie nespėtų sumedėti ir pirmo stipresnio šalčio metu žūtų.
• Rudenį abrikosai tręšiami specialiai tam skirtomis kalio ir fosforo trąšomis be azoto. Šie elementai skatina medienos brendimą, stiprina šaknų sistemą bei reikšmingai padidina atsparumą žiemos šalčiams.

Svarbu vengti pertręšti jaunus, neseniai pasodintus medelius, nes per stipri trąšų koncentracija gali greitai nudeginti dar nespėjusias sutvirtėti šakneles. Sausas trąšas visada barstykite vainiko projekcijos plote, o ne prie pat kamieno kaklelio, ir po kiekvieno tręšimo dirvą gausiai palaistykite vandeniu.