Adonis – vienmetis ar daugiametis žolinis šakniastiebinis augalas

Adonis – vėdryninių šeimos vienmetis ar daugiametis žolinis šakniastiebinis augalas.

Stiebas nešakotas arba šakotas. Lapai daugkart plaštakiškai ar plunksniškai suskaldyti į siauras skiltis.

Žiedai pavieniai. Apyžiedis sudėtinis. Vaisius – lapavaisis. Gentyje – 20 rūšių. Auga Europoje ir Azijoje. Lietuvoje introdukuotas, darželiuose auginamas 2 rūšių adonis (pavasarinis ir vasarinis); visuomeniniuose želdiniuose neaptiktas. Genties augalai skirstomi į dvi sekcijas: Adonia DC (vienmetės rūšys) ir Coniligo DC (daugiametės rūšys).

Pavasarinis adonis.

Auga Tarybų Sąjungos europinėje dalyje, Sibire, Šiaurės Kaukaze, Centrinėje ir Pietinėje Europoje. Daugiametis žolinis augalas.

Šakniastiebis trumpas, storas, rudas. Stiebas, pradėjus augalams žydėti, 5-20 cm, peržydėjus – iki 40 cm ilgio. Lapai plaštakiškai suskaldyti siauras, linijiškas skiltis, pavasarį šviesiai žali, vėliau tamsiai žali. Žiedai geltoni, saulėtoje vietoje augančių augalų blizgantys, 5-10 cm skersmens, išsiskleidžia saulėtomis dienomis. Žydi balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje, 12-16 dienų. Žiedai po vieną ar po kelis stiebų viršūnėse.

Vaisius ir sėklas subrandina. Sėklos greitai praranda daigumą, todėl tik ką surinktas reikia tuojau pasėti. Žiemoja nepridengtas. Pavasarį adonio būna dekoratyvūs žiedai, vasara originalios formos lapija, kuri rudenį sunyksta.

Amūrinis adonis.

Kilęs i Mandžiūrijos. Panašus į pavasarinį adonį, bet žydi anksčiau ir užauga žemesnis.

Pavasarinį ir amurinį adonius galima auginti it saulėtoje, ir truputį užpavėsintoje vietoje. Tačiau geriau tarpsta ir gausiau žydi saulėtoje vietoje. Mėgsta lengvas, humusingas dirvas. Jas reikia perkasti 20-25 cm gyliu, i nelabai trąšią žemę naudinga terpti 10-15 kg pūdinio ar 30-40 g superfosfato ir kalio druskos. Pakenčia sausras. Sodinama rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo mėn. Stengtis laiku persodinti, kad augalai iki žiemos spėtų gerai įsišaknyti.

Sodinama 25-40 cm atstumu (1 m² 9-12 augalų). Vienoje vietoje auga 5-6 metus. Vegetacijos pradžioje papildomai tręšiama galvijų mėšlo srutomis ar ištirpintomis azoto trąšomis, o vasaros pabaigoje fosforo Ir kalio trąšomis (atsarginių maisto medžiagų kaupimuisi pagerinti).

Dauginama dalijant kerą ir sėklomis.

Augalai auga lėtai, dėl to kerų nereikia per daug susmulkinti. Padauginti visiškai išsivysto antraisiais metais. Purioje ir drėgnoje žemėje gerai šaknijasi ir formuoja žiedinius pumpurus. Dėl blogo daigumo sėklomis dauginamas retai. Sėklos sėjamos rudenį arba tik ką surinktos (100 sėklų sveria 1 g). Sudygsta kitų metų pavasarį, kartais antraisiais metais. Sėjinukai pikuojami pavėsyje | lengvą, puveningą žemę. Pražysta penktaisiais metais. Tūkstančiui augalų išauginti reikia 40 g sėklų.

Auginama daugiamečių gėlių grupėse, žalios vejos ir visžalių krūmų fone. Galima sodinti kartu su vaistučiais, raktažolėmis, alajinėmis plukėmis, taip pat su pavasarį žydinčiais svogūniniais augalais.

Šaltinis – https://lt.wikipedia.org/wiki/Adonis