Baltašaknė – lelijinių šeimos daugiametis, šakniastiebinis žolinis augalas
Baltašaknė – lelijinių šeimos daugiametis, šakniastiebinis žolinis augalas. Šakniastiebis smulkiomis šaknimis. Lapai lancetiški, linijiški ar horizontalus, baltas, storas, mėsingas, randuotas, su plačiai ovalūs, stambūs, priešpriešiniai arba menturiniai. Žydi gegužės-birželio mėn. Žiedai vamzdelio formos, išaugę lapų pažastyse, pavieniai ar po kelis. Žiedai balti, rožiniai, išorinė pusė žalsvo atspalvio. Vaisius – uoga.
Gentyje apie 30 rūšių, paplitusių Europos lygumose ir kalvotose miškingose vietose, Rytų ir Pietryčių Azijos subtropikų bei tropikų zonose, Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje auga 3 rūšys, neretai auginamos ir darželiuose.
Didžioji baltašaknė.
Kilusi iš Šiaurės Amerikos ir Japonijos: Augalas 100-150 cm aukščio. Lapai kiaušiniški arba lancetiški, iki 15 cm ilgio, 10 cm pločio. Žiedai vamzdiški, 2 cm ilgio, balti, po 2-8 lapų pažastyse. Žydi gegužės mėn.
Daugiažiedė baltašaknė.
Auga ūksminguose mišriuose miškuose Europoje, Kaukaze, Mažojoje Azijoje, Indokinijos pusiasalyje, Siaurės Amerikoje. Augalas 25-60 cm aukščio. Lapai kiaušiniški arba elipsiški, staigiai sustorėjusia pamatine dalimi, 10-11 cm ilgio, 4-5 cm pločio, jų viršutinė pusė žalia, apatinė pilkai žalia.
Apyžiedis vamzdiškas, jo pamatas išsipūtęs. Vaisius mėlynai juoda uoga. Žydi gegužės-birželio mėn., apie 2 mėnesius. Lietuvoje auga lapuočių ir mišriuose miškuose.
Vaistinė baltašaknė.
Paplitusi Europoje (išskyrus šiaurinę jos dalį), Kaukaze, Sibire, Tolimuosiuose Rytuose. Lietuvoje dažnesnė pušynuose. Augalas 20-50 cm aukščio.
Lapai pražanginiai, pailgai kiaušiniški arba elipsiškai lancetiški, žalia viršutine ir pilkai žalia apatine puse, 5-13 cm ilgio, 2-4 cm pločio. Žiedai po 1-2 lapų pažastyse. Apyžiedis vamzdiškas, žalsvai balsvas. Vaisius melsvai juoda uoga. Žydi gegužės-liepos mėn.
Dar gali būti auginamos plačialapė ir menturlapė baltašaknės. Šios gėlės žiemoja nedengtos. Kereliai dekoratyvūs iki rudens šalnų. Mėgsta nedidelį pavėsį arba ūksmingas vietas.
Atvirose, saulėtose vietose blogiau auga ir ne taip gausiai žydi. Dirva tinka lengva, drėgnesnė, derlinga, skurdesnes reikia patręšti perpuvusiu mėšlu (iki 10 kg į 1 m²). Žemė gerai įdirbama (iki 20 cm gylio). Vienoje vietoje gali augti 8-10 metų. Sodinama rudenį (rugpjūčio rugsėjo mėn.) ar pavasarį (ne vėliau kaip gegužės 15 d., nes tuo laiku intensyviai auga ir persodinta sunkiai prigyja). Sodinama 30-40 cm atstumu (1 m² 12-16 augalų). Augalai greitai auga, netrukus suželia tankūs sąžalynai.
Dauginama dalijant kerą, šakniastiebio dalimis ir sėklomis.
Keras dalijamas persodinant augalus. Šakniastiebis supjaustomas į keletą dalių (kad kiekvienoje jų būtų po 2-3 pumpurus) ir sodinama į lysves. Į nuolatinę vietą persodinama kitais metais.
Sėklomis dauginama rečiau. Pirmaisiais sėjos metais vystosi požeminė augalo dalis, o daigai prasikala tik kitais metais. Parkuose galima auginti vienos rūšies baltašaknes, taip pat kartu su kitomis daugiametėmis, ūksmingas vietas mėgstančiomis gėlėmis. Vaistinis augalas.