Blakėžudės (Cimicifuga) auginimo ir priežiūros vadovas pradedantiesiems
Blakėžudės (Cimicifuga) – elegancija jūsų sodo pavėsyje
Blakėžudė (lot. Cimicifuga) yra įspūdingas, aukštas ir ilgaamžis augalas, kuris vienoje vietoje gali augti daugelį metų, atskleisdamas savo tikrąjį grožį tik po kelerių sezonų. Nors auga lėtai, jos ilgos, elegantiškos žiedų kekės ir vešli lapija rudenėjančiam sodui suteikia išskirtinės romantikos. Lietuvoje blakėžudės auginamos vis dažniau, nes, pasirodo, nėra tokios įnoringos, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Populiariausios veislės ir jų skirtumai
Nusprendę pasodinti šį augalą, pirmiausia susidursite su veislių ir rūšių įvairove. Pasirinkimas tiesiogiai lems lapų spalvą, žydėjimo laiką ir netgi augalo aukštį.
Paprastoji blakėžudė (Cimicifuga simplex) dažniausiai išsiskiria žaliais lapais ir išaugina baltų žiedų kekes. Jos žydi gana vėlai, nuo rugpjūčio pabaigos iki pat spalio. Žiedynai skleidžia švelnų aromatą ir puikiai tinka skynimui.
Raudonlapė blakėžudė (Cimicifuga ramosa ‘Atropurpurea’) išsiskiria tamsiai žaliais, į bordo spalvą linkusiais lapais. Pražystančios baltos kekės ilgainiui nusidažo švelniai rožiniu atspalviu, sukurdamos nuostabų kontrastą su tamsia lapija.
Kekinė blakėžudė (Cimicifuga racemosa) yra tikra milžinė. Žalių, smarkiai karpytų lapų kupstas lieka arti žemės, bet žiedynstiebiai gali iššauti net į dviejų metrų aukštį. Jos pradeda žydėti kiek anksčiau – jau liepos mėnesį, formuodamos stačias, standžias arba šiek tiek svyrančias žiedų kekes.
Blakėžudė ‘Brunette’ – viena geidžiamiausių tamsialapių veislių. Jos purpuriniai-juosvai rudi lapai išlieka ryškūs visą vegetacijos laikotarpį, neprarasdami spalvos. Ji geriausiai atskleidžia savo lapų tamsumą augdama daliniame pavėsyje, o rugsėjį nudžiugina ilgais, baltai rausvais žiedynais.
Auginimas ir priežiūros taisyklės Lietuvoje
Nors blakėžudės ir nereiklios, norint vešlių kerų, joms reikia sukurti tinkamas sąlygas. Jos ypač nemėgsta sausros ir tiesioginės, spiginančios saulės.
Kokia vieta ir dirva joms patinka?
Ideali vieta – dalinis pavėsis, kur augalus apsaugo namo siena, tvora ar didesni krūmai. Nors tamsialapės veislės saulėje būna dar tamsesnės, atviroje saulėkaitoje augalai užauga žemesni ir jiems nuolat trūksta drėgmės. Dirva turi būti derlinga, humusinga, drėgna, bet neužmirkstanti. Labiausiai joms tinka drėgnesni, vidutinio derlingumo priemoliai. Žemė turėtų būti šiek tiek rūgšti (pH 5,5-6,5). Jei jūsų sode dirva sunki ir molinga, prieš sodindami įmaišykite perlito ar stambaus smėlio drenažui pagerinti.
Laistymas ir tręšimas
Blakėžudėms reikia nuolatinės drėgmės, todėl karštomis vasaros dienomis jas būtina gausiai laistyti, neleidžiant dirvai visiškai išdžiūti. Tai ypač svarbu pirmaisiais metais po pasodinimo, kol augalas įsitvirtina. Kad žemė ilgiau išlaikytų drėgmę, apibarstykite aplink augalą 5-8 centimetrų sluoksnį organinio mulčio, pavyzdžiui, smulkintų lapų ar žievės drožlių. Pavasarį augalus galite pamaitinti lėtai išsiskiriančiomis kompleksinėmis trąšomis arba tiesiog apiberti gerai perpuvusiu kompostu.
DUK
Kodėl blakėžudės lapai ruduoja arba susisuka?
Dažniausiai lapų džiūvimas, rudavimas ir susisukimas rodo didelį drėgmės trūkumą atviroje saulėkaitoje. Augalas tiesiog dega. Tokiu atveju reikia skubiai ir gausiai palaistyti dirvą, o galbūt net apsvarstyti galimybę perkelti augalą į pavėsingesnę vietą. Jei rudavimą lydi tamsios, džiūstančios dėmės ant lapų, tai gali būti grybelio požymis, kylantis dėl prastos oro cirkuliacijos arba nuolatinio lapų drėkinimo laistant iš viršaus.
Ar blakėžudes reikia dengti žiemai?
Ne. Lietuvos klimatui šie augalai yra visiškai atsparūs. Jie nebijo net ir didelių šalčių, todėl papildomo dengimo agrodanga ar eglišakiais jiems tikrai nereikia. Žiemai pasiruošusi blakėžudė tiesiog numeta lapus, o rudenį jos stiebus galima nupjauti iki pat žemės paviršiaus.
Kada geriausias laikas dalinti ir persodinti blakėžudės kerą?
Šie augalai nemėgsta būti trikdomi ir po persodinimo gali metus ar dvejus „trypti vietoje”, kol vėl pradės gausiai žydėti. Tačiau jei keras pernelyg išsiplėtė, geriausias laikas jį dalinti ir persodinti yra pavasaris, kai tik pradeda kalti pirmieji ūgliai. Blakėžudžių šaknynas tvirtas ir tankus, todėl kerui padalinti prireiks aštraus kastuvo. Sodinkite naujoje vietoje tokiame pačiame gilyje, kaip augalas augo iki tol.
Kada blakėžudė pradeda žydėti po pasodinimo?
Turėkite kantrybės. Blakėžudės vystosi labai lėtai. Pirmus dvejus metus jos gali visai nežydėti ir tik trečiąjį sezoną parodyti savo tikrąjį grožį. Svarbu leisti joms ramiai formuoti stiprią šaknų sistemą.
Ar blakėžudėms reikia atramų?
Paprastai nereikia, nes žiedynstiebiai, nors ir aukšti, yra gana tvirti. Visgi, jei augalas auga labai atviroje, vėjuotoje vietoje arba itin trąšioje dirvoje suformavo neįprastai sunkias ir dideles žiedų kekes, gali tekti įsmeigti diskretišką atramą, kad stiebai nenulinktų po smarkaus lietaus.
Apie apiegeles.lt komandą
Esame augalų entuziastų komanda. Mūsų tikslas - dalintis praktiniais patarimais, naujausiomis sodininkystės tendencijomis ir įkvėpti jus kurti nuostabią žalią erdvę savo namuose bei kieme.
Jus taip pat gali sudominti
Daugiau naudingų straipsnių jūsų augalams ir namams.