Didžiažiedė portulaka (Portulaca grandiflora) ir jos auginimas, kitos rūšys
Didžiažiedė portulaka kas per augalas
Didžiažiedė portulaka (Portulaca grandiflora) yra vienmetis sukulentas, kuris natūraliai auga kaip žemas ir tankus žiedais pasidabinęs kilimas. Šis augalas pasižymi storais bei mėsingais lapeliais ir labai ryškiais žiedais, kurie pilnai išsiskleidžia tik šviečiant saulei. Lietuvos klimato sąlygomis ir atsparumo zonose šis šilumamėgis augalas auginamas tik vasaros metu, nes visiškai netoleruoja šalnų.
Pietų Amerikoje kilęs augalas puikiai prisitaikė prie sausringų vietovių. Jo stiebai guli ant žemės ir greitai šakojasi, suformuodami ne aukštesnį nei dvidešimties centimetrų kerelį. Žiedai gali būti patys įvairiausi – nuo baltos ir geltonos iki ryškiai rožinės ar raudonos spalvos. Debesuotomis dienomis arba artėjant vakarui žiedlapiai susiskleidžia, saugodami žiedadulkes. Tai idealus pasirinkimas alpinariumams, saulėtiems gėlynų pakraščiams ar skurdžioms dirvoms, kur kitos gėlės tiesiog neišgyventų.
Auginimas
Didžiažiedės portulakos auginimas prasideda nuo tinkamos vietos parinkimo, nes jai būtina tiesioginė saulėkaita ir ypač gerai drenuojamas smėlingas dirvožemis. Sėklas geriausia sėti į daigyklas kovo ar balandžio mėnesiais, o į lauką išnešti tik galutinai nusistovėjus šiltiems orams gegužės pabaigoje.
Sėjant sėklas svarbu jų neužberti storu žemės sluoksniu. Smulkios sėklytės tiesiog prispaudžiamos prie drėgno substrato paviršiaus, nes dygimui reikalinga šviesa. Kambario temperatūroje daigai pasirodo per savaitę ar dvi. Paaugusius daigelius pikuokite į atskirus indelius. Sodinant į nuolatinę vietą lauke rekomenduojama išlaikyti bent penkiolikos centimetrų atstumus tarp augalų, kad jie turėtų erdvės plėstis. Žemė gali būti skurdi ir akmenuota, nes per daug derlingoje dirvoje augalas augins lapus ir labai prastai žydės.
Bendra priežiūra
Šių augalų priežiūra yra nepaprastai lengva ir nereikalaujanti nuolatinio dėmesio, nes jie natūraliai prisitaikę ištverti ilgus sausros periodus. Svarbiausia yra vengti dažno laistymo, dėl kurio greitai pradeda pūti jautrios šaknys ir stiebai.
Tręšti šio sukulento beveik nereikia. Jeigu žemė visiškai tuščia, galima vieną kartą vasaros pradžioje palieti silpnu žydinčioms gėlėms skirtų trąšų tirpalu. Nužydėjusių žiedų skabyti nėra būtina, tačiau tai padarius keras atrodys tvarkingiau ir greičiau formuos naujus pumpurus. Daugiau naudingų patarimų ir gudrybių rasite apie gėles rašančiame portale, kur plačiau aptariama portulakų specifika. Lietingomis Lietuvos vasaromis augalas gali atrodyti prasčiau, todėl vazonus su šiomis gėlėmis per ilgas liūtis verta patraukti po stogeliu.
Svyranti portulaka
Svyranti portulaka išsiskiria ilgais žemyn svyrančiais ūgliais, todėl ji yra tobulas pasirinkimas aukštiems vazonams, balkonų loveliams ir pakabinamiems krepšiams. Jos stiebai gali nusvirti net iki pusės metro, suformuodami tankią lapų ir spalvingų žiedų kaskadą.
Svyrančių formų šaknų sistema yra uždara vazone, todėl saulėtomis dienomis žemė išdžiūsta greičiau nei atvirame grunte. Nors augalas pakenčia sausrą, pakabinamuose krepšiuose jį reikės palieti šiek tiek dažniau, ypač per vasaros karščius. Svyrantys kereliai atrodo labai įspūdingai derinant kelias skirtingų spalvų veisles viename inde.
Paprastoji portulaka
Paprastoji portulaka (Portulaca oleracea) daugeliui Lietuvos daržininkų yra puikiai pažįstama kaip itin gyvybinga ir sunkiai išnaikinama piktžolė. Šis šliaužiantis augalas mėsingais lapais ir rausvais stiebais dažniausiai įsikuria daržuose tarp daržovių ar tarp plytelių tarpų.
Ji žydi smulkiais ir sunkiai pastebimais geltonais žiedeliais, kurie subrandina daugybę smulkių sėklų. Vienas augalas gali paskleisti tūkstančius sėklų, kurios dirvoje išlieka daigios daugybę metų. Nors daugelis skuba ją išravėti ir išmesti, šis augalas pasižymi išskirtinėmis savybėmis ir gali būti labai naudingas buityje.
Valgomoji portulaka
Valgomoji portulaka iš esmės yra ta pati paprastoji rūšis arba specialiai išvestos jos kultūrinės formos, pasižyminčios stambesniais ir švelnesniais lapais. Kulinarijoje ji vertinama dėl savo traškios tekstūros ir gaivaus, šiek tiek rūgštaus skonio, primenančio špinatus.
Maistui geriausia skabyti jaunus ūglius ir lapelius prieš augalui pražystant, nes vėliau stiebai tampa kieti ir praranda savo gerą skonį. Šį augalą virtuvėje galite panaudoti pačiais įvairiausiais būdais.
- švieži lapeliai puikiai tinka įvairioms vasaros salotoms pagardinti
- susmulkinti stiebai gali būti dedami į daržovių sriubas kaip tirštiklis
- augalą galima lengvai apkepti keptuvėje su česnaku ir naudoti kaip garnyrą
- lapeliai puikiai dera žaliuosiuose kokteiliuose dėl didelio drėgmės kiekio
Citrininė portulaka
Citrininė portulaka yra labai populiari tarp prieskoninių augalų augintojų, nes jos lapeliai turi stiprų ir gaivų citrusinių vaisių aromatą bei skonį. Tai puikus kulinarinis augalas, suteikiantis patiekalams subtilios rūgštelės.
Šią formą galima auginti tiek darže, tiek vazonėlyje ant saulėtos palangės. Priežiūra niekuo nesiskiria nuo kitų giminaičių – jai reikia saulės ir nedaug drėgmės. Citrininis prieskonis idealiai tinka žuvies patiekalams, gaiviems padažams ar naminiam limonadui gardinti. Skabant viršūnėles kerelis vis labiau šakosis ir duos dar gausesnį derlių.
Kokia nauda
Šie augalai išsiskiria ypatinga maistine verte, nes juose randamas bene didžiausias omega-3 riebalų rūgščių kiekis iš visų žaliųjų lapinių daržovių. Be to, jie yra puikus vitaminų A, C, magnio, kalio ir geležies šaltinis.
Dėl gausaus antioksidantų kiekio šis augalas padeda kovoti su laisvaisiais radikalais organizme ir stiprina imuninę sistemą. Tradicinėje ir liaudies medicinoje mėsingi lapai seniai naudojami kaip vėsinanti priemonė ant odos, padedanti malšinti vabzdžių įkandimus ar nedidelius nudegimus. Reguliariai įtraukiant valgomąsias rūšis į mitybos racioną, gerinamas virškinimas ir palaikoma sveika širdies bei kraujagyslių sistema.

Portulakų rūšių palyginimas
Visos aptartos rūšys ir formos labai skiriasi savo išvaizda, auginimo tikslais bei panaudojimu kasdieniame gyvenime. Norint išsirinkti tinkamiausią variantą savo sodui ar stalui, svarbu žinoti pagrindinius skirtumus.
| Pavadinimas | Pagrindinė paskirtis | Augimo pobūdis | Žiedų ypatybės |
|---|---|---|---|
| Didžiažiedė portulaka | Dekoratyvinė | Žemas kiliminis, iki 20 cm | Stambūs, ryškių spalvų |
| Svyranti portulaka | Dekoratyvinė | Žemyn svyrantys ilgi stiebai | Vidutiniai arba stambūs |
| Paprastoji portulaka | Piktžolė – Laukinis augalas | Šliaužianti žeme | Labai smulkūs geltoni |
| Valgomoji portulaka | Maistinė (daržovė) | Šiek tiek pakilusi arba šliaužianti | Smulkūs geltoni |
| Citrininė portulaka | Prieskoninė | Kompaktiška, besiplečianti | Smulkūs geltoni |
Kaina
Planuojant auginti šias gėles ar daržoves, kaina labiausiai priklauso nuo to, kokiu pavidalu įsigysite sodinamąją medžiagą. Sėklos yra itin pigios, o perkant jau paaugintus augalus vazonėliuose teks sumokėti šiek tiek daugiau.
Standartinis sėklų pakelis dažniausiai kainuoja nuo penkiasdešimt centų iki pusantro euro, priklausomai nuo veislės retumo ar sėklų kiekio. Pavasarį medelynuose ir gėlių turguose pasirodantys daigai atskiruose mažuose indeliuose vertinami maždaug nuo vieno iki dviejų eurų. Jei ieškote jau didelio, gražiai žydinčio svyrančios formos krūmo pakabinamame vazone, už jį galite sumokėti nuo penkių iki dešimties eurų. Valgomųjų rūšių sėklų kainos yra labai panašios į dekoratyvinių, tačiau jų daigų prekyboje pasitaiko retai, todėl jas patogiausia užsiauginti patiems.
Apie apiegeles.lt komandą
Esame augalų entuziastų komanda. Mūsų tikslas - dalintis praktiniais patarimais, naujausiomis sodininkystės tendencijomis ir įkvėpti jus kurti nuostabią žalią erdvę savo namuose bei kieme.
Jus taip pat gali sudominti
Daugiau naudingų straipsnių jūsų augalams ir namams.