FREZIJŲ AUGINIMAS IŠ SĖKLŲ

Frezijas auginti iš sėklų ekonomiškai neapsimoka, nes sėklinių frezijų apyvartos ir derliaus nuėmimo periodai būna ilgesni, tuo pačiu ir darbo sąnaudos didesnės, jų dekoratyvinė vertė menkesnė, negu dauginant gumbasvogūniais. Beveik visos naujausios frezijų veislės sterilios, sėklų nemezga. Senosios frezijų veislės, mezgančios sėklas, yra smulkiažiedės. Tokių frezijų neapsimoka auginti, nes jos grožiu neprilygsta toms veislėms, kurios buvo išvestos pastaraisiais dešimtmečiais.

Frezijų sėklininkystė gana sudėtinga, nes, be dirbtinio kryžminimo ir atrankos, sėklinės populiacijos labai greitai išsigimsta – pablogėja žiedų spalva, pradeda vyrauti dulsvos gelsvos ir melsvos spalvos, susmulkėja žiedai.

Vis dėlto kai kuriais sumetimais frezijas auginti iš sėklų apsimokėtų. Per sėklas nepersiduoda virusinės ligos, o grybinės ligomis augalai suserga tiktai tada, kai ligų sukėlėjai yra dirvoje, tuo tarpu šios ligos daro daug žalos vegetatyviškai besidauginančioms frezijoms.

Todėl Anglijoje auginamos tik sėklinės frezijos. Šis dauginimo būdas išplitęs Vokietijoje, Lenkijoje. Italijoje yra senos sėklinių frezijų auginimo tradicijos. Ši šalis eksportuoja labai daug frezijų sėklų. Olandijoje pagal eksportuojamų augalų kiekį frezijos užima pirmą vietą, tačiau čia frezijos dauginamos tiktai vegetatyviškai. Mat, Olandijoje gėlininkystės ūkiuose gerai organizuota augalų apsauga.

Šiuo metu mes dar negalime propaguoti frezijų dauginti sėklomis, nes nėra iš kur gauti gerų sėklų. Tačiau reikia manyti, kad tai laikina, todėl žemiau aptarsime, kaip frezijos auginamos iš sėklų.

Dabar selekcininkai daug dirba, kurdami naujas sėklines frezijų veisles. Paminėti Parigo LTD firma Anglijoje, M. C. van Staavereno – Olandijoje. Vokietijoje tobulinama superfrezijų rasė. Neseniai išvesta Enzett Citrin, Enzett Brunstein, Enzett Almadin, Enzett Hamatit ir kitos veislės.

Naujausios ir labai geros sėklomis besidauginančios frezijų veislės iš Diploidinių yra Biermans King Size, Mahy‘s Super Giant, Van Staaveren Rainbow, Wulfinghoff Super. Iš tetraploidinių – Bierman‘s Discovery, Parigo Supreme, Super Emeraude, Van Staaveren Royals, Wulfinghoff, Fantastica.

Auginimo ypatumai

Frezijų sėklos vidutinio stambumo. Jų dydis priklauso nuo žiedų spalvos. Viename grame yra 85-90 geltonžiedžių, 95-110 raudonžiedžių, 105-110 baltažiedžių ir 120-124 mėlynžiedžių frezijų sėklų. Į kvadratinį metrą sėjama 2-3 gramai geltonžiedžių frezijų sėklų arba 1.5-2.5 g. kitų spalvų.

Diploidinių veislių sėklos sudygsta greit, o tetraploidinių dygimą reikia skatinti įvairiais būdais: sėklas patrinti tarp švitrinio popieriaus arba pamirkyti parą 20 °C vandenyje, arba tiesiog nesmarkiai padaužyti. Dažnai sėklos daiginamos drėgname vermikulite arba durpėse ir uždengiamos juoda polietilenine plėvele. Palaikoma 20-22 laipsnių temperatūroje. Sudygsta per 5-10 dienų. Kai prasikala maži daigeliai, sėklos sėjamos. Jeigu sudygsta ne vienu metu, tai sėjama per kelis kartus.

Sudygusių sėklų skaičius labai priklauso nuo temperatūros. Nurodoma, kad optimali dygimo temperatūra 20 laipsnių (sudygsta apie 95 procentai). 30 °C temperatūroje sudygsta apie 20 %. 12 laipsnių temperatūroje tiktai apie 30 procentų.

Geltonžiedės frezijos sudygsta dvigubai greičiau, negu raudonžiedės arba mėlynžiedės. Sėklos greičiausiai sudygsta, kai pasėjamos tik ką subrendusios, nors jos būna daigios 2-3 metus. Netinkamomis laikomos tos sėklos, kurių dygimo energija mažesnė kaip 80 procentų.

Sėti galima tiesiog į nuolatinę vietą arba persodinti, kai šaknelė ne ilgesnė kaip 0.5 cm. Į vieną kvadratinį metrą ploto sėjama apie 2.5 g sėklų. Sudygsta apie 200 augalų. Galima sėti į durpių pūdinio ar polietileninius puodelius (po 4 sėklas į vieną), į standartines pikavimo dėželes aukštesniais šonais. Durpių pūdinio ir polietileniniai puodeliai vėliau sustatomi į konteinerius, pripildytais žemių. Anglijoje 22 cm skersmens vazonėliuose pasėjama po 18-19 sėklų, vėliau paliekama po 12-14 augalų. Sėjama 0.5-1 cm gyliu, pridengiama 2 cm storio durpių sluoksniu. Augalams sudygus, palaikoma 13-15 °C temperatūra.

Danijoje buvo tirta, kokiu tankumu sėklines frezijas geriausia auginti. Nustatyta, kad tai priklauso nuo auginimo laikotarpio. Sėjant sėklas vasario mėn. kvadratiniame metre geriausia auginti 250 augalų, o birželio mėn. – 130 augalų. Pirmuoju atveju eilutėje augalai pikuojami kas 4 cm, antruoju – kas 7-8, paliekant 10 cm tarpueilius. Vėliau pasėjus, orai būna šilti, dėl to išauga dvigubai daugiau lapų, negu pasėjus šaltesniu oru.

Dirvos paruošimas

Kai pasibaigia šalnos, sėklines frezijas tuojau reikia nešti į lauką, nes vasarą lauke vėsiau, negu šiltnamiuose. Intensyvi šviesa frezijoms nekenkia, tačiau, norint sumažinti aplinkos temperatūra, reikia jas temdyti.

Vietą, kur bus sustatytos frezijos, reiktų iškloti polietilenine plėvele, kad išlindusios šaknys neįsišaknytų ir nebūtų pažeistos, nešant atgal į šiltnamius.

Dirva turi būti lengva ir puri. Labai tinka neutralios reakcijos samaninės durpės. Nurodoma, kad frezijos labai gerai sudygsta, kai pasėjamos į mišinį iš 3 dalių samaninių durpių ir 1 dalies smėlio. Geriausia žemė nuolatiniam augimui yra lygių dalių samaninių durpių ir smėlio mišinys.

Prieš sėjant dirvą būtina patręšti, tačiau negausiai (į kubą metrą išberiama 100g kalio salietros, 150g kalio sulfato arba kalimagnezijos, 1200g paprasto superfosfato, 5kg kreidos). Nedidelius trąšų kiekius sudėtinga išmaišyti, todėl juos pirma reikia išmaišyti su smėliu, po to su žemėmis.

Augalus reikia anksti, t.y. praėjus 5-6 savaitėms po sėjos, papildomai tręšti. Iš pradžių tręšiama kas 10 dienų, o jei blogai auga, tręšiama kas savaitė. Daugiausia tręšiama azoto ir kalio trąšomis (10-20g mineralinių druskų 10 litrų vandens). Vieną du kartus patręšiama mikroelementais. Kada augalai būna lauke, azoto ir kalio santykis turi būti 2:1, o kai įnešami į šiltnamius – 1:1. Toks santykis būna tada, kai sudaromas lygių svorio dalių amonio ir kalio salietrų mišinys. Rudenį, kai orai apniukę, tręšiama tik kalio salietra, pakaitomis su kalcio salietra.

Taigi sėklines frezijas papildomai reikia tręšti dažniau, negu auginant iš gumbasvogūnių, kuriuose sukaupta nemažai maisto medžiagų.

Šiltnamiuose sėklinėms frezijoms taikomas toks pat režimas, kaip ir auginant jas iš gumbasvogūnių.

Žydi praėjus 9-12 mėnesių po sėjos.

Frezijų sėklų derlius labai priklauso nuo temperatūros jų auginimo metu. Daugiausia sėklų užsimezga, kai, augalams žydint, palaikoma 20 °C temperatūra, o iki žydėjimo jie auga 14 °C temperatūroje. Vienoje sėklinėje dėžutėje būna apie 10-12 sėklų. Iš vieno augalo daugiausiai galima surinkti apie 100 sėklų, t.y. maždaug apie 1 g.

Iš sėklų išaugusius gumbasvogūnius patariama reprodukuoti iki 4 metų.