Categories
SVOGŪNINĖS GĖLĖS

Hiacintas – Lelijinių šeimos svogūninis augalas

Hiacintas (Hyacinthus L.) Lelijinių (Liliaceae) šeimos svogūninis augalas. Gentyje yra apie 300 rūšių, augančių Pietų Europoje, kai kuriuose Azijos rajonuose ir Šiaurės Afrikoje. Tarybų Sąjungos teritorijoje (Vidurinėje Azijoje) auga 3 jacintų rūšys. Kultūrinės veislės yra kilusios iš rytinio jacinto (H. orientalis L.), savaime augančio Irane, Mažojoje. Azijoje, Sirijoje, Mesopotamijoje. Vienspalviai, kvapūs kultūrinių jacintų žiedai po 15-30 susitelkę kekės pavidalo žiedyne. Žiedų spalva labai įvairi. Lapai platūs, linijiški, pamatiniai. Daugiamečiai jacintų svogūnai sudaryti iš mėsingų maitinamųjų ir sausų dengiamųjų žvynų. Jacintai pas mus dar mažai auginami.

Iš jų paminėtinos gražius žiedus turinčios veislės: Anne Marie, Edelweiss, L’Inno-cence, Madame Sophie — baltais žiedais; Jan Bos, L’Esperance, Tubergen’s Scarlet — raudonais žiedais; Bismarck, Doctor Lieber, Myosotis — šviesiai mėlynais žiedais; Indigo King, Ostara, King of the Blues — tamsiai mėlynais žiedais; Lord Balfour, King of the Violet, Amethyst — violetiniais žiedais; City of Haarlem, Prins Hendrik, Yellow Hommer — geltonais žiedais; Pink Pearl, Nobel, Gertrude rožiniais žiedais.

Gerai auga saulėtose vietose, lengvo priesmėlio arba priemolio neutralios arba silpnai šarminės reakcijos dirvose, kuriose gausu perpuvų. Gali augti ir sunkesnėse dirvose, jeigu jos pakankamai purios, pralaidžios vandeniui, jų gruntinis vanduo laikosi ne aukščiau kaip 55-60 cm. Vegetacijos metu jacintams reikia daug vandens, tačiau šlapiose dirvose jų lapai vysta, šaknys pūva arba jie visai neužauga, padidėja svogūno dugnelis, o tai rodo, kad ir ateinančiais metais jie išsilaikys blogai. Per trumpą (2 mėn.) vegetacijos periodą jacintai iš dirvos sunaudoja daug maisto medžiagų. Todėl dirva turi būti gerai patręšta, giliai įdirbta (iki 50 cm).

Rekomenduojama 1 m dirvos įterpti apie 10 kg perpuvusio mėšlo, 50-90 g amonio sulfato, 70-100 g superfosfato arba tomamilčių, 140-210 g (26%) kalio druskos. Dideli chloro kiekiai jacintams nepageidautini, todėl, esant galimybei, reikia naudoti bechlores kalio trąšas (pelenus ir kt.). Visos šios trąšos, išskyrusi amonio sulfatą, gali būti įterpiamos iš rudens, 2-3 savaitės prieš sodinimą. Du trečdalius amonio sulfato kiekio patartina įterpti pavasari per du kartus. Sodinami rugsėjo—spalio mėn., kai dirva atvėsta. Sodinimo tankumas ir gylis priklauso nuo svogūno dydžio: 5-6 cm skersmens svogūnai sodinami 15 cm atstumu 10-15 cm gylyje, mažesni tankiau ir sekliau.

Jacintai yra švelnaus klimato augalai, todėl mūsų sąlygose, prasidėjus šalčiams, patartina juos pridengti šiaudais, lapais, eglišakėmis arba durpėmis. Ankstyvą pavasarį danga nuimama. Jacintų priežiūra tokia pat kaip ir kitų svogūninių gėlių. Esant sausam pavasariui, dirva purenama, laistoma. Nužydėjusius žiedynus reikia pašalinti, paliekant žiedynkotį, kuris yra asimiliacijos organas. Jacintai kasami birželio mėn. antroje pusėje, dar ne visiškai nudžiūvus lapams. Iškasti svogūnai maždaug 1 mėnesį džiovinami gerai vėdinamoje 25° C temperatūros patalpoje. Vėliau temperatūra mažinama iki 17-13° C. Svogūnai valomi ir rūšiuojami, praėjus 2 savaitėms po iškasimo.

Dauginami dukteriniais svogūnėliais ir sėklomis. Dauginant sėklomis, pražysta ne anksčiau kaip po 6 metų. Sėklomis dauginami tik selekcijos tikslams. Dukterinių svogūnėlių jacintai priaugina nedaug, po 2-3, kartais 10-12. Jų gali išaugti daugiau, jeigu svogūnai įvairiai pažeidžiami: svogūno dugnelis pašalinamas, įpjaunamas, svogūnas supjaustomas atskiromis dalimis, atskiriami maitinamieji žvynai. Dauginimui parenkami didžiausi (ne mažiau kaip 5-6 cm skersmens) sveiki svogūnai. Nuvalomi. Birželio mėn. pabaigoje—liepos mėn. pradžioje aštriu skalpeliu, nepažeidžiant žvynų, išpjaunamas konuso pavidalu svogūno dugnelis.

Išpreparavus 20-30 skalpelis aštrinamas ir dezinfekuojamas 10°/0 formalino tirpalu arba 96°/0 etilo spiritu. Svogūnai pjūvio puse viršų sudedami dėžutes ir džiovinami 20-25° C temperatūros patalpoje, kurios santykinė drėgmė ne didesnė kaip 70% Pažeidimo vietas galima pabarstyti medžio anglimi. Po 3-5 dienų žaizda pradeda užsitraukti, o po 30-40 dienų visiškai užgyja ir susidaro kalius. Pažeistose vietose pradeda augti svogūnėliai. Temperatūra patalpoje didinama iki 35° C, o oro drėgmė — iki 90-95%. Spalio mėn. pradžioje motininiai svogūnai su naujais susidariusiais svogūnėliais sodinami lauką ir iškasami tik praėjus antram vegetacijos sezonui.

Daugiau apie hiacintus