HORTENZIJA – ORTENZIJA – kambarinė žydinti gėlė

Hortenzija, ortenzija (Hydrangea macrophylla (Thunb.) Ser. sin. H. hortens:s Smith.)

Uolaskėlinių (Saxi fragaceae) šeimos, kilusi iš Kinijos, Japonijos. Stiebas stačias, lapai ovališki, dantytais pakraščiais. Žiedai balti, rožiniai, raudoni, su­telkti dideliame apvalaus skėčio žiedyne. Žiedynai susidaro vienmečiu ūglių viršūnėje. Hortenzija mėgsta gausų laistymą bei tręšimą, vėsų kambarį ir pu­siau užpavėsintą vietą. Dauginama auginiais, kurie imami sausio, vasario ir kovo mėnesiais, 5 cm ilgumo nuo išaugusių vazone atžalų. Anksčiau padaugin­tos hortenzijos turi daugiau žiedu ir būna stipresnės. Dauginama po stiklais ar­ba polietilenine plėvele, smėlingoje durpinėje žemėje arba išplautame smė­lyje. Įsišaknija per 2-3 savaites.

Įsišakniję auginiai sodinami į 8-10 cm skersmens vazonėlius; žemių miši­nys paruošiamas toks: gerai supuvusi durpinė, viržinė, lapinė žemė ir smėlis (santykiu 1:1:1:0,5). Po 4-6 savaičių jaunos hortenzijos dar kartą persodinamos į 12-13 cm skersmens vazonėlius. Žemė dedama lygiomis dalimis: gerai supu­vusi durpinė (geriausiai durpių purvas), velėninė ir atitinkamas kiekis smėlio.

Laikymas vasarą

Vasarą hortenzijas patartina laikyti inspekte arba lauke pusiau pavėsyje, vazonus sukasus į žemę. Karštomis saulėtomis dienomis 1-2 kartus per dieną purškiama vandeniu ne tik hortenzijos, bet ir inspekto sienos bei žemė. Be to, kas 10 dieną jos palaistomos praskiestomis galvijų mėšlo srutomis (1 daliai srutų imama 4-5 dalys vandens).

Kai kas praktikuoja pavasarį, birželio mėnesį hortenzijas sodinti tiesiog be vazonų į lysvę lauke, kuri paruošiama iš durpinės žemės. Rudenį hortenzijos vėl sodinamos į vazonus ir iki šalčių laikomos sustatytos inspekte. Kad nepakenktų rudens lietus, jos pridengiamos langais. Manoma, kad šitaip auginamos hor­tenzijos būna stipresnės, žemesnio ūgio ir gausiau žydi.

Priežiūra žiemą

Žiemą hortenzijos laikomos sausoje, tamsioje patalpoje, esant 2-3^° tem­peratūrai, ar užkasamos lauke specialiai įruoštoje duobėje arba inspekte; pata­riama jas užkasti smėlyje. Pradėjus šalti, hortenzijos pridengiamos medžių lapais.

Vasario mėnesį hortenzijos iškasamos ir sunešamos į kambarį, kuriame 8— 10 temperatūra. Iš pradžiu 3-4 kartus per dieną purškiami tik augalai, o žemė vazonuose visai nelaistoma. Drėgmės vazonuose tuo tarpu užtenka tiek, kiek nubėga stiebu. Toliau kas savaitė temperatūra keliama po 2, kol pasiekiama 19-20°. Tuo laiku žemė vazonuose normaliai laistoma.

Jai norite išgauti norimą spalvą

Norint turėti mėlynai žydinčių hortenzijų, rožine arba balta spalva žydin­čias hortenzijas reikia dažyti. Daroma taip: paskutinį kartą persodinant, į žemę pridedama alūno —1 kibirui žemės dedama 100 g alūno. Pavasarį, prieš žy­dėjimą, bent 1-2 kartus per savaitę palaistoma alūno tirpalu (1 kibirui vandens imama 130 g alūno). Kai kas tam tikslui į paskutinio persodinimo žemę pri­maišo geležies rūdžių (ju galima gauti geležies apdirbimo fabrikuose, kur su­renkamos geležies pjuvenos) arba raisto purvo, kuriame auga alksniai. Alksny­nų raistų purvo paviršius būna rudos spalvos. Vienokiu ar kitokiu būdu dedant pastangas iš žydinčių rožine arba balta spalva hortenziju galima gauti mėlynai žydinčių.

Geras žydėjimas

Norint, kad peržydėjusios hortenzijos sekančiais metais vėl normaliai žydėtų reikia peržydėjusius ūglius smarkiai patrumpinti (paliekama 2-3 akutės) ir augalą persodinti į naują žemę.

Vasaros metu tokios hortenzijos taip pat laikomos lauke — sukasus vazonus į žemę pusiau užpavėsintoje vietoje ir gausiai tręšiamos praskiestomis galvijų mėšlo srutomis. Antroje liepos mėnesio pusėje nebetręšiamos. Rugpjūčio mė­nesį hortenzijos statomos į šviesią vietą ir laistomos tik tada, kai vazonuose žemė yra visiškai sausa. Tolesnė peržydėjusių hortenzijų priežiūra tokia pat, kaip ir anksčiau aprašytųjų.

Pasitaikančios ligos: KEKERINIS PUVINYS TIKROJI MILTLIGĖ

 Šaltinis:  wikipedia