KAMBARINIŲ GĖLIŲ DAUGINIMAS SĖKLOMIS

Dažnas gėlių augintojas, įsigijęs naują gėlę, nežino, kaip ją padauginti, atnaujinti, kad ji išsilaikytų ilgus metus. Kambariuose gėles ne tik galima auginti, bet ir patiems pasidauginti. Jos dauginamos sėklomis, auginiais, stiebo dalimis, lapais, šakniastiebių dalimis, gumbais ir kerelio dalijimu. Gėles dauginti nelabai sudėtinga, tačiau įdomu. šį darbą galima įtraukti ir vaikus, kad jie nuo mažens įprastų stebėti augalų vystymąsi, pakitimus.

Gėlės dauginamos sėklomis ir vegetatyviškai. Dauginant vegetatyviškai, nauji augalai įgyja visas tėvines augalų savybes. Tuo tarpu sėklomis padauginti augalai dažnai tų savybių neturi, pavyzdžiui, iš margalapių augalų sėklų išauga nemargalapiai, iš pilnavidurių — nepilnaviduriai ir pan. Be to, sėklomis ne visada galima dauginti, nes dalis augalų kilę iš tropikų bei subtropikų ir mūsų klimato sąlygomis sėklų nesubrandina. Kartais sėjinukai, išauginti iš sėklų, ilgai nežydi, palyginus su vegetatyviškai padaugintais.

Visos vienmetės gėlės dauginamos sėklomis, dvimetės taip pat sėklomis, daugiametės ir sėklomis, ir vegetatyviškai. Kartais tos pačios genties vienos rūšys dauginamos sėklomis, kitos — vegetatyviškai, pavyzdžiui, visžalė begonija dauginama sėklomis, o karališkoji — lapais, kitų rūšių begonijos — gumbais, auginiais.

Dauginimas sėklomis.

Vešlūs augalai išaugs tik iš geros kokybės sėklų. Sėjai imamos gerai prinokusios, subrendusios šviežios sėklos. Senos sėklos dažniausiai nedygsta, pavyzdžiui, anturio, bilbergijos sėklos greit praranda daigumą. Palmių senos sėklos taip pat ilgai nedygsta, be to, nevienodai dygsta, užauga silpni augalai. Būna ir išimčių, būtent sprengerio smidro sėklas geriau sėti senesnes.

Sėklų daigumas.

Auginant daugiau augalų, prieš sėją reikia ištirti sėklų daigumą. Jos sėjamos Petri lėkšteles ant filtravimo popieriaus, pridengiamos lėkštele ir laikomos šiltoje (20-25°C) drėgnoje vietoje. Be šilumos ir drėgmės, sėkloms dygti reikia ir oro. Sėklų daigumas tikrinamas kiekvieną dieną. Iš sudygusių sėklų skaičiaus ir nustatomas daigumo procentas.

Dauginant sėklomis, labai svarbu žinoti, kokioje temperatūroje dygsta įvairių gėlių sėklos (tai nurodyta, aprašant augalus). Be to, įvairių gėlių sėklos nevienodai ilgai išlieka daigios. Vienos sėklos greit netenka daigumo (anturio, bilbergijos), kitos išlieka daigios 3— 5 metus. Seklų daigumas priklauso ir nuo laikymo sąlygų. Šiltose patalpose laikomos sėklos greit netenka daigumo. Geriausiai sėklas laikyti popieriniuose maišeliuose 7-8°C temperatūroje. įtakos turi ir klimatinės sąlygos. Manoma, kad lietingomis vasaromis surinktos sėklos daug prastesnės. Kadangi mūsų aprašomų augalų sėklos daugiausia įvežtos, tai šias sąlygas labai sunku nustatyti.

Stratifikacija.

Sunkiai dygstančios palmių ir kitų augalų sėklos, kurių yra kietas apdangalas, stratifikuojamos. Atsižvelgiant į biologines sėklų savybes, reikia stratifikuoti ir kai kurių kitų augalų sėklas. Natūraliai gamtoje stratifikaciją praeina tos sėklos, kurios sėjamos iš rudens. Kai kurių šiltnaminių ir kambarinių augalų sėklas būtina stratifikuoti. Tam tikslui sėklos sumaišomos su smėliu (1:3) ir laikomos rūsyje (2-5°C temperatūroje).

Kartą per mėnesį jos pamaišomos, drėkinama pagal reikalą, labai retai. Pastebėjus kalantis šakneles, dėžutė su sėklomis prikasama lauke po sniegu. Pavasarį ji dar pridengiama šiaudais ar pjuvenomis, kad ilgiau nesutirptų sniegas. Kambaryje kovo mėnesį galima sėti, nes dienos ilgėja ir pakanka saulės šviesos daigams augti. Ilgai dygstančios sėklos sėjamos vasario mėnesį, greit dygstančios — kovo ar balandžio mėnesiais.

Sėklų mirkymas šiltame vandenyje.

Sunkiai dygstančias sėklas prieš sėją galima mirkyti 25-30 °C vandenyje. Vanduo keičiamas kasdien. Kai ant vandens atsiranda putų, o tai reiškia, kad sėklose prasidėjo dygimo procesas, jos išimamos iš vandens ir laikomos drėgnai, po to sėjamos. Sėklos, kurių yra storas apdangalas, plikomos, t. y. užpilamos karštu vandeniu, arba surišamos į marlę ir sekundžių panardinamos į karštą vandenį (50 °C), paskui staigiai į šaltą. Galima daryti ir atvirkščiai, pirma gerai pašaldyti, o vėliau trumpam panardinti į šiltą vandenį. Sėklų odelė sutrūkinėja, ir jos greičiau sudygsta.

Sėklų paveikimas mechaniniu ir cheminiu būdu.

Sėklos kietą kevalą galima padildyti dilde arba įpjauti pjūkleliu, suraižyti peiliu. Pjaustant arba raižant reikia elgtis labai atsargiai, nepažeisti daigelio. Sunkiai dygstančios sėklos (pvz., palmių) mirkomos 2 proc. druskos rūgštyje arba 3% sieros rūgštyje. Chlorkalkių vandenyje 10 val. pamirkytos sėklos greičiau sudygsta (3 lašai į stiklinę vandens). Senas sėklas patariama pamirkyti bromo ar jodo tirpale.

Spygliuočių augalų sėklų (kriptomerijų, araukarijų) dygimą skatina 1% gintaro rūgšties arba geriamosios sodos tirpalas. Sėklų dygimui didelę reikšmę turi mikroelementai, indolilacto rūgštis (0,005%). Indolilacto rūgšties koncentracija kiekvienai augalų rūšiai yra skirtinga. Paveiktos sėklos greičiau ir vienodžiau dygsta, be to, geriau vystosi jauni augalai. Sėklų dygimą spartina ir gyvulių šlapimas (praskiestas 2 dalimis vandens), taip pat ultragarsas (5 min. veikiant 760 kilohercų).

Šiltnaminės ir kambarinės gėlės dažniausiai sėjamos į dėžutes, lėkštes, vazonus. lėkštes sėjamos labai smulkios sėklos, sporos (begonijų, paparčių). Lėkštės dugne turi būti skylutės vandeniui nutekėti. Pirmiausia įrengiamas geras drenažas iš rupaus smėlio (1 cm sluoksnio) ir molinio vazono šukių. Paruošus drenažą, pilama žemė. Sėklos dažniausiai sėjamos į lapinę žemę. Ruošiant žemę, reikia atsižvelgti į augalo prigimtį, jo savybes. Nepatariama sėti į labai smulkią žemę, nes purškiant ji greit supuola, o per ilgesni laiką išrūgsta.

Žemė turi būti puri, trąši, drėgna, derlinga, neutralios reakcijos (pH 6-7), neužkrėsta ligomis ir kenkėjais, pralaidi vandeniui. Žemė lengvai sukrečiama, pakraščiai suspaudžiami pirštais. Prieš sėjant paparčius, žemę reikia 1-2 kartus perpilti karštu vandeniu. Gamybiniu mastu žemė dezinfekuojama garais.

Gilūs vazonai sėjai netinka, juose greičiau auga samanos. Sėklas geriausia sėti į medines plokščias dėžutes (45 cm ilgio, 30 cm pločio, 8-10 cm aukščio). Jos daromos iš plonų Sėklos sėjamos į sudrėkintą žemę. Stambesnės sėklos išdėliojamos, smulkios sėjamos tiesiog iš maišelio. Smulkios sėklos (begonijų) žeme neužberiamos, o pridengiamos stiklu. Stambesnės sėklos užberiamos tokio storio sluoksniu, koks sėklos skersmuo, labai stambios užberiamos 3 kartus storesniu sluoksniu.

Priklausomai nuo augalo rūšies dėžutės su pasėtomis sėklomis laikomos 15-25°C temperatūroje. Purškiama arba laistoma kambario temperatūros vandeniu. Į paviršių iškilusias sėklas būtina užberti žeme, nes gali perdžiūti. Dygstančioms sėkloms perdžiūti pavojinga (perdžiūvusios dažniausiai žūva). Kenksmingas ir drėgmės perteklius, nes žemė gali užrūgti, ir labai jautrūs jauni daigeliai gali žūti arba susirgti diegavirte.

Smulkios sėklos greit sudygsta, tačiau jų daigeliai labai jautrūs temperatūros svyravimui, drėgmės pertekliui, skersvėjams, perdžiūvimui ir tiesioginiams saulės spinduliams. Daigams sudygus, stiklas nuimamas, dėžutės perkeliamos į šviesią patalpą, kurios temperatūra turi būti 3-5°C žemesnė, dažniau vėdinama. Labai šiltoje patalpoje daigai ištįsta, nenormaliai vystosi. Jauniems daigams reikia daug šviesos ir tyro oro. Dauguma kambarinių gėlių sudygsta po 2-3 savaičių, palmės — po mėnesio ar kelių mėnesių.

Pikavimas.

Sustiprėję daigeliai persodinami — pikuojami. Persodinti augalai gauna daugiau šviesos ir oro, geriau auga šaknys. Kad būtų tvirtesnis šaknynas, persodinant daigo šaknelė 1/3 sutrumpinama. Jaunų daigelių mėsingas šaknis (palmių) persodinant nepatartina pjaustyti. Pikuojant smulkius daigelius, naudojamas kuolelis ir medinės šakutės. Sakutėmis imamas daigelis, o kuoleliu daroma duobutė. Kuolelis laikomas dešiniąja, o šakutės — kairiąja ranka.

Daigelis sodinamas iki skilčialapių. Kuoleliu atsargiai, nepažeidžiant gležno daigelio, prispaudžiama iš šono, kad gerai prisiglaustų žemė prie šaknų. Silpnai prispaudus žemę prie šaknų, daigeliai po savaitės žūva. Išpikuoti daigeliai apipurškiami vandeniu ir dvi savaites laikomi šiltesnėje nesaulėtoje vietoje. Įsišakniję daigeliai perkeliami šviesą ir laikomi vėsesnėje patalpoje.

Šaltinis:  wikipedia