Begonija (Begonia)
Į Angliją pirmoji begonija (B. nitida) buvo įvežta 1777 m. Po to kasmet naujos begonijų rūšys plito visose Europos šalyse. Begonijos yra kilusios iš drėgnų tropikinių Amerikos miškų. Tai begoninių (Begoniaceae) šeimos žoliniai augalai, krūmai, puskrūmiai. Gentyje yra apie 1000 rūšių. Begonijų lapai pavieniai, beveik visada asimetriniai, įvairios formos, spalvos ir dydžio. Žiedai keturnariai, be taurėlapių. Tame pačiame augale būna ir vyriškieji, ir moteriškieji žiedai. Sėklos labai smulkios. Vaisius — tribriaunė dėžutė, apgaubta trimis nelygiais sparneliais.
Vienos begonijos yra žemaūgės, vos keliolikos centimetrų (B. semperflorens), kitos užauga iki 1,5 m (B. lucerna). Stiebai taip pat labai įvairūs: vienų iš dalies sumedėję (B. corallina), kitų žolinis, stačias, tvirtas (B. incarnata), svyrantis (B. convolvulaceae). Šaknys taip pat įvairios: gumbinės (B. tuberhybrida), plonos smulkios (B. semperflorens) šaknys, yra antžeminiai ir požeminiai šakniastiebiai (B. rex, B. peltata). Labai įvairūs begonijų lapai. B. foliosa—labai smulkūs, B. rex — stambūs, įvairių spalvų ir atspalvių.
Labai svarbu parinkti begonijos rūšis gražiais lapais, kad jos kambariuose gerai atrodytų visą laiką.
Begoninių (Begoniaceae) šeimos. Gentyje yra apie 400 rūšių, augančių tropiniuose ir subtropiniuose kraštuose (Afrikoje, Amerikoje, Azijoje). Iš gražiai lydinčių begonijų kambariuose gerai auga:
Metalinė begonija (B. metallica G. Smith), kilusi iš Brazilijos, 50-75 cm aukščio. Stiebas stačias, šakotas, lapai pailgi, pagrinde širdiški, viršutinė pusė žalia su metalo atspalviu, apatinė — rausva. Žydi baltais su rožiniu atspalviu žiedais. Hibridinė begonija (B. hybrida Hort. „Gloire de Lorraine”) 20 cm aukščio. Lapai nedideli, šviesiai žali. Žiedai rožiniai, rečiau balti, kokeliniai, sutelkti į išskėstos kekės pavidalo žiedyną. Žydi gausiai per visą žiemą. Peržydėjęs augalas sunyksta. Todėl visada jį reikia atnaujinti, dauginant auginių viršūnėlėmis arba lapais.
Krednerio (svyranti) begonija (B. credneri hort.), viena tinkamiausių kambariuose auginti begonijų. Ji 60-70 cm aukščio. Lapai tamsiai žali, apatinė pusė raudona. Žydi beveik per ištisus metus, ryškiai rožiniais žiedais.
Barščialapė begonija (B. heracleifolia Cham. et Schlecht.) kilusi iš Meksikos. Stiebas trumpas, stiprus, apaugęs šiurkščiais plaukeliais. Šakniastiebis šliaužiantis. Lapai išauga ant ilgų lapkočių, 40-50 cm ilgio, gražūs, dideli, plaštakiški, giliai karpytais, dantytais pakraščiais, su 7-9 skiautėmis, purpuriniai tamsiai žalio atspalvio. Žiedai rausvi, kompaktiškoje kekėje, iškyla virš lapų ant aukšto plaukuoto žiedynkočio. Gerai auga 16-18°C temperatūroje. Žiemą laistoma saikingai. Nepakenčia tiesioginių saulės spindulių. Dauginama ataugomis, kurios išauga šalia pagrindinio augalo.
Bunko begonija (B. bunchii hort.). Šakniastiebis ir stiebas šliaužiantys. Augalas 30-40 cm aukščio. Lapai apskriti, širdišku pamatu, tamsiai žali, blizgančiu paviršiumi, garbanotais pakraščiais, apatinė jų pusė šviesiai violetinė su šviesiomis gyslomis. Žiedai maži, šviesiai rausvi. Žydi pavasarį.
Dauginama auginiais, šakniastiebio dalimis. Gerai auga kambariuose (16-18°C). Atspari dulkėms, sausam orui. Tinka interjerams puošti; derinama su daugeliu kambarinių
Dėmėtoji begonija (B. maculata Raddi). Kilusi iš Brazilijos. Stiebas šakotas. Lapai pailgai kiaušiniški, nusmailėjusia viršūne, tamsiai žali, išmarginti mažomis ir didelėmis dėmėmis. Žiedai žalsvai balti, dekoratyvūs. Gerai auga 16°C temperatūroje. Dauginama auginiais ir kero dalimis.
Feasčio begonija (B. feastii hort.). Stiebas šliaužiantis, šiek tiek kylantis. Augalas 30 cm aukščio. Lapai apskriti, širdišku pamatu, tamsiai žali, blizgantys, pakraščiai apaugę baltais plaukeliais, apatinė jų pusė violetiškai rausva, gyslos šviesiai žalios. Žiedai šviesiai rausvi, smulkūs. Žiedynkotis ilgas, iškyla virš lapų. Žydi žiemą 2-3 mėnesius. Vertinama dėl dekoratyvių lapų.
Dauginama stiebo auginiais ir šakniastiebio dalimis, pavasarį. Gerai auga šiltuose kambariuose (15-18°C). Plačiai naudojama interjerams puošti (sudaromi įvairūs deriniai kartu su kitomis gėlėmis).
Gyslotoji begonija (B. venosa Skan.). Kilusi iš Brazilijos. Stiebas stiprus, apaugęs baltais plaukeliais. Lapai primena storąlapius, žali, pilkai pūkuoti, apvalūs, širdišku pamatu. Žiedai balti. Šį rūšis gerai auga sausose patalpose.
Koralinė begonija (B. corallina Carr.). Ši begonija gauta hibridiniu būdu, sukryžminus B. corallina su B. teuscheri. Augalas krūmo pavidalo. Stiebas apie 1 m aukščio, jo pagrindas truputį sumedėjęs. Lapai vidutinio dydžio, širdiškai lancetiški, nusmailėjusia viršūne, šviesiai žali, su sidabrinės spalvos dėmėmis, pakraščiai dantyti. Žiedai didelėse kabančiose kekėse, raudoni, žvilgantys.
Žydi gausiai ir ilgai pavasarį arba vasarą. Kambariuose auga gerai. Senesni augalai meta lapus, lieka pliku stiebu, todėl reikia pakeisti naujais. Dauginama viršūniniais auginiais ir stiebo dalimis. Stiebas pjaustomas gabalėliais su 3-4 akutėmis.
Melsvalapė begonija (B. limmingheiana Movr., sin. B. glaucophylla Hook, B. glaucophylla scandens hort.). Kilusi iš Brazilijos. Stiebas kiek svyrantis, gausiai apaugęs lapais. Lapai ištisiniai, melsvai žali, kiaušiniški, šiek tiek plaukuoti. Lapkočiai trumpi. Žiedai raudoni, susitelkę nedidelėse kekėse, ant trumpo žiedynkočio. Žydi vasarą. Auginama kambariuose, gerai pakenčia sausą orą. Gerai auga 16-18°C temperatūroje. Dauginama auginiais ir lapais.
Masono begonija (B. masoniana Irmsch. Iron Cross.). Ši begonija kiek panaši į karališkąją. Lapai labai plaukuoti, smaragdinės žalios spalvos su juodai rudu piešiniu, pakraščiai dantyti. Augalas labai puošnus. Gerai auga kambariuose 18-20°C temperatūroje. Nepakenčia tiesioginių saulės spindulių. Dauginama lapais.
Rausvalapė begonija (B. rubella hort.). Lapai stambūs, ryškiai žali su juodai rudomis dėmėmis, pakraščiai giliai karpyti. Lapkočiai ilgi, plaukuoti. Gerai auga vėsesnėse patalpose 16-17°C temperatūroje. Dauginama lapais ir ataugomis.
Smulkialapė begonija (B. foliosa H. B. K.). Kilusi iš Kolumbijos. Užauga 40-45 cm aukščio. Stiebas netaisyklingai vėduokliškas, tamsiai raudonas. Lapo lapeliai elipsiški, siauri, dantytais pakraščiais, žali. Žiedai balti, smulkūs. Ši begonija įdomi forma, šakučių išsidėstymu. Auga greit. Dauginama viršūniniais auginiais. Gerai auga 15-18 °C temperatūroje.
Begonija svyruoklė (B. scandens Schwartz.). Kilusi iš Jamaikos. Stiebas laipiojantis, šakos gausiai apaugusios ovališkais, smailiaviršūniais, aštriai dantytais, žvilgančiais, žaliais lapais. Žiedai balti, žydi anksti pavasari. Kambariuose auginama kaip svyrantis augalas. Gerai auga 16-18°C temperatūroje, pakenčia ir tamsesnes patalpas. Dauginama viršūniniais auginiais.
Smaragdinė begonija (B. imperialis Lem.). Kilusi iš Meksikos. Stiebas silpnas, beveik šliaužiantis žeme, gausiai apaugęs gražiais, širdiškais, smarkiai plaukuotais, tamsiai žaliais lapais. Žiedai balti, maži, nedekoratyvūs.
Imperialis cv. Gruss an Erfurt — lapai šviesiai žali su tamsiai žaliu piešiniu. Begonija gerai auga 18-20°C temperatūroje. Nepakenčia tiesioginių saulės spindulių, geriau auga tamsesnėse patalpose. Dauginama stiebo dalimis ir lapais. Padaugintai reikia šilumos; gerai įsišaknija 25 °C temperatūroje. Dauginama specialiai įrengtoje dauginimo dėžutėje. Reikia dažnai vėdinti ir palaikyti drėgną aplinką.
Žvilgančioji begonija (B. lucerna hort.) gauta, sukryžminus B. corallina x B. richardsiana. Stiebas tvirtas, smarkiai šakotas, užauga iki 1,5m aukščio. Lapai ovališki, žali, žvilgantys, su sidabrinės spalvos dėmėmis, apatinė pusė raudonai violetinė. Žiedai iškilę ant stipraus žiedynkočio, rausvi, stambūs, susitelkę kekes, puošnūs. Gerai auga šviesiuose kambariuose. Temperatūros atžvilgiu nereikli. Senesni augalai prieš žiemą numeta dalį lapų, ir stiebo apatinė dalis lieka plika. Tokius augalus reikia pakeisti naujais.
Kampuotoji begonija (B. anguliaris Raddi). Kilusi iš Brazilijos. Augalas labai šakotas. Stiebas žolinis, šakos truputį išlinkusios. Lapai vidutinio dydžio, lancetiški, nusmailėjusia viršūne, asimetrišku pagrindu, trumpakočiai, tamsiai žali, žvilgantys, su šviesiomis gyslomis, apatinė pusė rausvai violetinė (rausva). Žiedai smulkūs, balti, neryškūs. Vertinama dėl puošnių, dekoratyvių lapų. Dauginama viršūniniais auginiais. Tinkamiausia kambario temperatūra 18-20°C.
Begonijos mėgsta šiltą kambarį (15-18°), šviesią vietą ant palangės ir trąšų žemių mišinį iš lapinės, mėšlinės, molingos velėninės žemės ir smėlio (santykiu 2:1:1:1). Nemėgsta didelių vazonų.
Dauginamos sėklomis ir auginiais (hibridinė begonija dauginama tik auginiais ir lapais). Sėklos sėjamos į smėlingą lapinę žemę vazonėliuose arba lėkštėse. Begonijų sėklos labai smulkios, todėl pasėjus nereikia jų užbarstyti žeme. Daiginamos, esant 20-22° temperatūrai. Paaugę daigai pikuojami į dėžutes. Begonijos auginiais gali būti dauginamos įvairiu laiku, sodinant juos į smėlį dauginimo dėžėje. Gerai įsišaknija, esant 18-20° temperatūrai, per 15— 20 dienų. Įsišakniję auginiai sodinami į 8 cm skersmens vazonėlius, o vėliau jiems paaugus, dar kartą persodinami į 10-12 cm skersmens vazonėlius.
Vasarą begonijos laistomos gausiai, žiemą— saikiai.
Daugiau apie begonijas rasite čia (dauginimo būdai ir kita naudinga informacija)
Pasitaikančios ligos: KEKERINIS PUVINYS
Šaltinis: wikipedia