KAMBARINIŲ LAPINIŲ GĖLIŲ PRIEŽIŪRA

Sodinimas. Išaugintą iš sėklos ar padaugintą vegetatyviškai augalą pirmiausia reikia tinkamai pasodinti. Pagal šaknų dydį parenkamas vazonas. Pirmą kartą augalai sodinami į 7 cm skersmens ir 7 cm aukščio vazonus. Dugne turi būti skylutė vandeniui nutekėti. Mediniuose induose išgręžiamos kelios skylutės. Keraminėse vazose taip pat turi būti skylutės vandeniui nutekėti. Nauji moliniai vazonai parą mirkomi vandenyje. Seni prieš sodinimą išplaunami, dar geriau juos perplauti karštu vandeniu arba palaikyti 10 minučių verdančiame vandenyje.

Prieš sodinimą padaromas geras drenažas iš molinio vazono šukių ir stambaus smėlio. Vazono skylutė pridengiama šukele, po to dedamos smulkesnės šukelės, smėlis ir keli gabalėliai medžio anglies. Drenažas supilamas apie 1,5-2 cm storio. Kai kuriems augalams ant drenažo dedama samanų. Prieš tai jos nuplikomos karštu vandeniu. Nuo drenažo priklauso šaknų vystymasis. Be drenažo augalai skursta, dažnai sunyksta.

Ant drenažo pilamas 3 cm storio paruoštos žemės mišinys, vazono centre statomas augalas, aplink beriamos žemės. Palaipsniui žemės iš šonų apspaudžiamos. Kai viršutinės šaknys užpilamos maždaug 2-3 cm žemių sluoksniu, augalas palaistomas. Pasodinti augalai apie 2 savaites laikomi tamsesnėje vietoje. Būtina juos apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Jauni augalai persodinami kasmet.

Persodinimas. Labai svarbu kambarinius augalus laiku persodinti. Pavėluotai persodinti jie lėtai vystosi, ilgai neatsigauna. Kambarinės gėlės persodinamos, kai augalai visai išnaudoja žemę, apipina ją šaknimis. Kartais pradeda pūti šaknys arba užrūgsta žemė. Tokiu atveju irgi augalus reikia persodinti. Išsekus maisto medžiagoms, dažnai lapai gelsta, pradeda kristi taip pat nukrinta žiedpumpuriai. ima džiūti ūglių viršūnės. Iš šių požymių sprendžiama. kad augalas stokoja maisto medžiagų. Per metus laistant žemė supuola, augalu šaknys, negaudamos oro, blogai vystosi, nustoja augti.

Pakeitus vazoną ir žeme, prie šaknų geriau prieina oras, ir augalas lengviau pasisavina maisto medžiagas. Kambariniai augalai persodinami kovo-gegužės mėnesiais. Geriausia persodinti, kai pasibaigia augalų ramybės periodas ir prasideda augimas. Spygliuočiai (Araucaria) persodinami vasarą, pasibaigus pavasariniam augimui, žydintys augalai — kai peržydi. Senesni augalai persodinami kas 2-3 metai, palmės — kai reikia keisti vazoną.

Persodinimas gali būti dalinis ir pilnas. Dalinis persodinimas, kai vazonas nekeičiamas, nuo šaknų nuimamos tik paviršinės žemės ir užpilama nauju žemių, o šonuose tik papildoma tiek, kiek telpa. Visas šaknynas nejudinamas. Po dalinio persodinimo augalas nenustoja augęs. Pilnas persodinimas, kai pakeičiamas vazonas, nuo šaknų žemės nukrečiamos, pakeičiamos naujomis, Vazonai parenkami pagal augalo šaknyno dydį. Nereikia rinktis didelio vazono, nes persodintas augalas kurį laiką nustos augęs, žemė užrūgs. Tinkamiausias toks vazonas, į kurį lengvai telpa senasis, kuriame augo persodinama gėlė, ir dar galima užkišti pirštus. Pernelyg dideli vazonai negražiai atrodo kambariuose.

Prieš persodinimą augalai palaistomi, o kitą dieną persodinami. Augalas imamas dešine ranka, paverčiamas ant delno. Kaire ranka prilaikant, vazonas lengvai padaužomas į stalo kraštą, ir augalas lengvai išsitraukia, o iš mažesnių vazonų lengvai išstumiamas pro drenažinę skylutę. Pirmiausia mediniu kuoleliu pašalinami drenažo likučiai, įaugę į šaknų gniūžtę. Po to atsargiai, nepažeidžiant šaknų, išpurenama sena žemė. Story mėsingų šaknų apipjaustyti nereikia. Pašalinamos tik nesveikos šaknys. Paparčių šaknis persodinant galima sutrumpinti — nupjauti. Apipjaustytos palmių šaknys pradeda pūti. Nesveikos šaknys pašalinamos, o žaizdos apibarstomos trinta medžio anglimi.

Pašalinus seną žemę, augalas sodinamas į naują indą. Suaugusiems augalams daromas 3 cm storio drenažas ir ant jo užpilamas žemių kaupelis. Tada šaknys vienodai išdėstomos ir pilamas žemės mišinys. Iš šonų gerai apspaudžiama. Baigus pilti žemę, vazonas gerai sukrečiamas. Labai svarbu, kad augalas būtų pasodintas vazono centre. Giliai sodinti negalima, taip pat blogai auga ir per sekliai persodintas augalas. Sodinama tokiu pat gyliu, kaip augo anksčiau. Dideliuose vazonuose paliekamas tarpas apie 3 cm iki viršaus, kad laistant nebyrėtų žemės. Pasodintas augalas gausiai paliejamas ir pastatomas nesaulėtoje vietoje. Retkarčiais patariama jį apipurkšti.

Smarkiai apgedusiomis šaknimis augalas sodinamas mažesnį indą ir lengvesnę žemę.

Filodendrų ir palmių šaknys būna stipriai priaugusios prie vazono sienelių, todėl dažniausiai jis suardomas.

Genėjimas. Kambarinės gėlės genimos persodinant. Genint reguliuojamas augalų augimas ir vystymasis, išlyginamas santykis tarp šaknų ir antžeminės dalies, suteikiama augalui norima forma, augalas atjauninamas. Be to, augalus galima pinciruoti, t. y. trumpinti viršūnes ir šalinti šoninius bei pažastinius ūglius.

Genima sodo peiliu. Dideli augalai genimi stipriai (nupjaunama 2/3 ūglio ilgio), kai kurie genimi silpnai (nupjaunama 1/4 ūglio ilgio). Sutrumpinti ūgliai iš dalies sustoja augę. Ypač ilgai jie neauga, jei žemiau pjūvio esantys pumpurai yra silpni. Jei pumpurai stiprūs, gerai išsivystę, greičiau pradeda augti. Geriausiai pumpurai būna išsivystę vidurinėje ūglio dalyje. Kai genima anksti pavasarį, augimas nesustoja. Kartais praktikuojama genėti rudenį, tačiau šiuo laiku nugenėti augalai pradeda augti tik pavasari.

Genėjimas turi įtakos ne tik augalo augimui, bet ir žiedų kokybei, augalo žydėjimui. Pavyzdžiui, negenėti oleandrai žydi silpnai, nes jų žiedai išauga ant vienmečių ūglių šakučių. Ortenzijos negalima genėti pavasarį, mat, žiedai formuojasi ant praėjusių metų šakučių. Mirtos, lauro medžiai, fikai genimi bent kelis kartus per vasarą. Genint lipniasėklius, aukubas, mirtas, paliekami 3-4 pumpurai ant praėjusių metų šakučių. Šie augalai greit atauga, gerai pakenčia genėjimą. Norint išauginti gražų augalo vainiką, sparčiai augantys ūgliai nupjaunami ties nelabai išsivysčiusiais pumpurais. Silpnai augantys ūgliai pjaunami ties gerai išsivysčiusiais pumpurais. Pumpuras paliekamas toje ūglio pusėje, kurioje norima išauginti šakutę (dažniausiai išorinėje pusėje).

Jaunų augalų, išaugintų iš sėklų ar padaugintų vegetatyviškai, viršūnėlė nukerpama virš 4-5 lapelio. Iš likusią pumpurų greit išauga šoninės šakelės, jos ir sudaro vainiko pradžią. Pavėluotai nupjovus viršūnėlę, stiebelis būna sumedėjęs ir žoliniai augalai blogai atauga. Genint margeniui suteikiama graži forma ir sutrukdoma žydėti. Viršūnėlė nugnybiama po persodinimo, kai augalai pradeda augti.

Bendrų genėjimo taisyklių negalima rekomenduoti, būtina atsižvelgti į rūšies biologines savybes.

Laistymas. Augalas normaliai gali augti tik gaudamas pakankamai vandens. Iš dirvos augalai su vandeniu pasisavina mineralines medžiagas. Vanduo augalą saugo nuo perkaitimo (transpiracijos metu). Augalai sultingais ir vaškuotais lapais mažiau išgarina vandens, todėl jie mažiau ir sunaudoja. Ne visiems augalams vienodai reikia vandens. Tai priklauso nuo ją sandaros ir kitų savybių.

Kada augalus reikia laistyti, galima spręsti iš žemės. Sausa žemė būna supuolusi, netrupa, o drėgna esti puri, trupa. Jei, barškinant pirštais į vazono šonus, girdėti aiškus skambesys, vadinasi, augalą reikia lieti. Atvirkščiai, duslus garsas rodo, kad drėgmės pakankamai. Dažnai ir iš paties augalo matyti, kad trūksta drėgmės — lapų turgoras būna kritęs, jie nuleipę. Tokius augalus reikia tuoj pat laistyti. Jautriems vandens atžvilgiu augalams tai gali būti per vėlu. Araukarijai, stokojant vandens, nusvyra šakutės, kurios, ir skubiai palaisčius, sunkiai atstatys turgorą. Taigi laukti, kol nuleipsta lapai, negalima. Spygliuočiai labai jautrūs vandens pertekliui ir trūkumui. Paparčiai kambariuose taip pat dažnai sunyksta dėl vandens stokos.

Augalams vienodai kenkia ir vandens trūkumas, ir perteklius. Vasarą augalai laistomi gausiai, o žiemą mažiau (jokiu būdu neperlieti). Ramybės periodu gėlės laistomos saikingai, tik tiek, kad neperdžiūtų šaknys. Po persodinimo laistoma saikingai (kaktusai visai nelaistomi). Sergančios, silpnai augančios gėlės laistomos mažai. Vasarą geriau laistyti vakare, per kaitras jokiu būdu nelaistyti vidurdienyje. Žiemą geriau laistyti ryte. Žiemą laistoma 2 kartus per savaitę. Laistymo dažnumas priklauso nuo kambario temperatūros.

Gėlės laistomos minkštu, švariu vandeniu. Vanduo turi būti 2-3 laipsniais šiltesnis už kambario temperatūrą. Laistant šaltu vandeniu, pradeda kristi lapai, butonai (kamelijos), pūva šaknys, kartais augalai sunyksta. Vėsioje patalpoje laikomų augalų negalima laistyti šiltu vandeniu, nes jie pradeda augti. Chloruotas vanduo augalams kenkia, ypač paparčiams, araukarijoms, azalijoms. Geriau jį palaikyti kelias valandas atvirame inde, po to laistyti. Vandenį galima suminkštinti pelenais (3 g medžio pelenų litrui vandens). Virintas vanduo laistymui netinka.

Augalai laistomi taip, kad vazone sudrėktų visa žemė. Jei vazone labai daug žemės ir vidinio sluoksnio vanduo nepasiekia, augalas kenčia nuo sausros. Kai augalai perdžiūsta ir nesiurbia vandens, reikia visą vazoną 5-6 valandoms panardinti į vandenį. Statoma į šiltoką vandenį (25-30°C), nes toks vanduo greičiau įsigeria į žemę. Po kelių valandų lapai atsigauna. Be to, į paviršių išlenda sliekai, ir jie išrenkami. Po to laistoma normaliai, vandens perteklius susikaupia vazono padėkle. Žiemą vanduo iš padėklų išpilamas.

Dauguma augalų (palmės, mirtos, gebenės, vaškuolės ir ypač paparčiai) gerai auga, kai jie retkarčiais nupurškiami. Sparčiai augantys augalai purškiami rytais ir vakarais. Saulės atokaitoje esančių augalų purkšti negalima, nes gali apdegti lapai. Augalai plaukuotais lapais nepurškiami (pvz., margenis, pelargonijos), nes ant lapu atsiranda dėmių, o vėliau pradeda pūti. Purškimas laistymo nepakeičia.

Plovimas. Nešvarius augalus greičiau puola kenkėjai ir ligos, be to, jie nepuošia kambario. Visžalius augalus reikia plauti bent kartą per mėnesį. Lapai plaunami iš viršaus ir iš apačios. Plaunama kempine, paprastu skudurėliu arba švelniu šepetėliu su minkštu vandeniu. Plaukuotais ir pūkuotais lapais augalai neplaunami Labai nešvarius augalus reikia plauti muiluotu vandeniu. Naudojamas ūkiškas muilas arba 3% žaliasis muilas. Saugoti, kad muiluoto vandens nepatektų ant žemės, geriausia vazoną apgaubti popieriumi. Nuplovus po kelių valandų nupurškiama vandeniu. Augalų geltoni lapai pašalinami, žemės paviršius retkarčiais supurenamas.

Gėlės mėgsta gryną, švarų orą, todėl kambarius reikia dažnai vėdinti. Vėdinant saugoti augalus nuo skersvėjų. Nikotinas kenkia ne tik žmogaus sveikatai, bet ir augalams, ypač paparčiams, gloksinijoms.

Šaltinis: wikipedia