Kinrožės dauginimas: paprasti būdai namuose
Kinrožė – vienas iš tų augalų, kurį daugelis nori ne tik auginti, bet ir pasidauginti patys. Tai visai suprantama, nes gražiai žydinti kinrožė greitai tampa mėgstamu kambario ar terasos augalu. Geriausia žinia ta, kad namų sąlygomis ją tikrai galima sėkmingai dauginti, ypač auginiais, jei tik parenkamas tinkamas laikas ir sudaromos geros įsišaknijimo sąlygos.
Praktiškai paprasčiausias ir dažniausiai taikomas būdas yra dauginimas stiebiniais auginiais. Būtent jis leidžia išlaikyti motininio augalo savybes ir gana greitai gauti naują, savarankiškai augantį sodinuką . Svarbiausia šiame procese – neskubėti, naudoti sveiką augalinę medžiagą ir užtikrinti šilumą bei drėgmę, bet neperlaistyti.
Kada dauginti kinrožę
Kinrožę geriausia dauginti tada, kai augalas aktyviai auga. Praktiniuose auginimo šaltiniuose nurodoma, kad auginiai geriausiai prigyja tada, kai motininis augalas turi daug šviežio augimo, todėl pavasaris ir vasaros pradžia dažniausiai laikomi tinkamiausiu laiku . Tuo metu ūgliai būna gyvybingi, bet dar ne per seni, todėl lengviau formuoja šaknis.
Jei auginį imsite iš silpno, nualinto ar ką tik stresą patyrusio augalo, sėkmės tikimybė bus mažesnė. Dėl to verta rinktis laiką, kai kinrožė sveika, gerai auga ir nėra ką tik persodinta ar stipriai genėta. Vėlyvas ruduo ir žiema paprastai nėra geriausias metas, nes augimas tada būna lėtesnis, o šviesos mažiau.
Kaip paruošti auginius
Sėkmingam dauginimui labai svarbu tinkamai paruošti auginius. Dažniausiai rekomenduojama rinktis sveiką, tvirtą, bet ne pernelyg sumedėjusį stiebą. Kai kuriuose praktiniuose šaltiniuose siūloma imti maždaug 8–12 colių ilgio tvirtesnį stiebą, tačiau namų sąlygomis dažnai puikiai tinka ir trumpesni, apie 10–15 cm ilgio auginiai, jei jie turi kelis lapų mazgus .
Ruošiant auginį paprastai atliekami šie žingsniai:
- Nupjaunamas sveikas ūglis su keliais mazgais.
- Pašalinami apatiniai lapai.
- Viršuje paliekami tik keli lapai, kad augalas mažiau garintų drėgmę .
- Apatinė pjūvio vieta, jei norima, pamerkiama į šaknijimosi hormoną.
- Auginys sodinamas į lengvą, drėgną, laidų substratą.
Svarbu, kad pjūvis būtų švarus, atliktas aštriu įrankiu. Tai sumažina puvinio riziką ir padeda auginiui greičiau pradėti šaknytis. Kai kurie augintojai kinrožę šaknija ir vandenyje, tačiau sodinimas į purų substratą dažnai leidžia iš karto suformuoti šaknis aplinkoje, kurioje augalas ir toliau augs .
Įsišaknijimo sąlygos
Kinrožės auginiai geriausiai įsišaknija tada, kai jiems užtikrinama šiluma, didesnė oro drėgmė ir ryški, bet netiesioginė šviesa. Praktiniuose šaknijimo šaltiniuose pabrėžiama, kad auginiams labai padeda drėgnesnė aplinka ir šiltesnė temperatūra . Tai logiška, nes kol auginys dar neturi šaknų, jis labai lengvai netenka drėgmės.
Geriausios sąlygos dažniausiai būna tokios:
- šilta aplinka;
- aukštesnė oro drėgmė;
- išsklaidyta šviesa;
- lengvai drėgnas, bet nepermirkęs substratas.
Namų sąlygomis tai galima pasiekti auginį uždengiant skaidriu maišeliu ar laikant mini šiltnamyje, tačiau svarbu kartkartėmis pravėdinti. Jei drėgmės per daug ir nėra oro judėjimo, augalas gali pradėti pelyti ar pūti. Taip pat nereikėtų laikyti auginio kaitrioje tiesioginėje saulėje, nes tada jis greitai vysta.
Kai kuriuose praktiniuose patarimuose minima, kad įsišaknijimo laikotarpiu geriau rinktis netiesioginę šviesą ir vengti didelių aplinkos svyravimų . Tai vienas svarbiausių sėkmės veiksnių: ne kuo daugiau saulės, o kuo stabilesnės sąlygos.
Jaunų augalų priežiūra
Kai auginys pradeda leisti naujus lapelius arba jaučiamas pasipriešinimas lengvai patraukus, dažniausiai tai reiškia, kad šaknys jau formuojasi. Nuo tada svarbu neperlenkti lazdos su priežiūra. Jaunas augalas dar nėra toks ištvermingas kaip suaugusi kinrožė, todėl jam reikia palaipsnio perėjimo prie įprastų sąlygų.
Pirmuoju etapu verta:
- palaikyti tolygią, bet ne per didelę drėgmę;
- saugoti nuo kaitrios saulės;
- neskubėti iš karto gausiai tręšti;
- pratinti prie sausesnio kambario oro palaipsniui.
Kai šaknys gerai susiformuoja, jauną kinrožę galima persodinti į atskirą vazonėlį su lengvu, maistingu, bet laidžiu substratu. Iš pradžių svarbiausia augalą ne „lepinti“, o auginti stabiliai: pakankamai šviesos, saikingas laistymas ir jokių didelių stresų. Tik sustiprėjusį augalą verta pradėti formuoti ar aktyviau tręšti.
Dažniausios nesėkmės priežastys paprastai būna gana paprastos: per drėgnas substratas, per mažai šilumos, per didelis lapų kiekis ant auginio arba per stipri saulė. Todėl kinrožės dauginime svarbiausia ne sudėtingi triukai, o keli nuosekliai išlaikyti principai.
kinrožę namuose paprasčiausia dauginti auginiais pavasarį arba vasaros pradžioje, kai augalas aktyviai auga . Sėkmei reikia sveiko auginio, pašalintų apatinių lapų, šilumos, didesnės oro drėgmės ir šviesios, bet ne saulėkaitos vietos .