Kuom tulpės serga: Kekerinis puvinys, Sklerotinis puvinys, Tifuliozė
Kekerinis puvinys. Pavasarį tarp dygstančių sveikų augalų pasirodo silpnai išsivysčiusių, išsikreivojusių, gelstančių, vėliau džiūstančių daigų. Kai drėgnas oras, juos aptraukia pilka ligos sukėlėjo Botrytis tulipae (Lib.) Lind. grybo veja, susidedanti iš grybo konidijakočių su sporomis. Ant tokių pažeistų daigų prie pagrindo ir kartais ant svogūnų išsivysto juodi maži skleročiai.
Oro srovėmis ir su Iietaus lašais grybo sporos patenka ant sveikų augalų ir tokiu būdu apkrečia juos. Tada ant lapų, žiedkočių ir vainiklapių iš pradžią atsiranda mažos, vėliau didėjančios balzganos, kiek įdubusios, lyg ir vandeningos dėmės. Kai oras drėgnas, ant pažeistų augalo dalių atsiranda pilka veja. Ant žiedkočių prie jų pagrindo dažnai susiformuoja skleročiai. Stipriai pažeisti tulpių svogūnai supūva ir jų paviršiuje susidaro skleročiai. Skleročiais, grybiena ir sporomis infekcija persiduoda ateinantiems metams. Palankias ligai vystytis sąlygas sudaro drėgnas oras ir pavasarinės šalnos. Jeigu po vegetacijos nukastos tulpės ir svogūnai gerai neišdžiovinami ir laikomi per vasarą drėgnose patalpose, tai jie suserga kekeriniu puviniu. Stipriai pažeisti svogūnai ruduoja, susitraukia ir supūva, o mažai pažeisti atrodo lyg ir sveiki, tačiau jais infekcija plinta kitais metais. Ši liga visur plačiai paplitusi ir tulpėms padaro daug nuostolių.
Kovojant su šia liga, reikia sodinti tik sveiką, atrinktą sodinamąją medžiagą. Prieš sodinimą svogūnus beicuoti 0,4% formalinu, mirkant jame 1-2 val. Neauginti tulpių vienoje vietoje daugiau kaip 2 metus. Nesodinti jų medžių paunksmėje, kadangi sulapoję medžiai nepraleidžia saulės, jų neperpučia vėjas, susikaupia daugiau drėgmės ir susidaro palankus ligoms vystytis mikroklimatas. Laikytis sėjomainos — į tą pačią dirvą tulpes sodinti ne anksčiau kaip po 4 metų. Vegetacijos metu tulpes purkšti koloidinės sieros 0,5-1 proc suspensija, Bordo 1 proc skysčiu cinebo 0,3-0,5% suspensija.
Sklerotinis puvinys. Pavasarį tulpės neišdygsta arba išdygę ūgliai vysta ir, neišskleisdami lapų, supūva. Ant sergančio augalo kaklelio ir svogūno viršūnės atsiranda baltas, panašus į vatą grybienos aptraukalas, kuriame susiformuoja iš pradžią šviesūs, vėliau rudai juodi, viduje blyškiai gelsvai rudi ligos sukėlėjo Sclerotinia tuliparum Kleb. grybo skleročiai. Apatinė svogūno dalis paprastai būna sveika. Grybas plinta grybiena ir skleročiais. Skirtingai nuo kekerinio puvinio, čia nesusidaro jokią sporų. Labai dažnai per sklerotinio puvinio pažeistas vietas patenka bakterijos, tada svogūnai minkštai supūva. Infekcija persineša su pažeista sodinamąja medžiaga ir grybiena bei skleročiais užkrėsta dirva. Skleročiai dirvoje išsilaiko gyvybingi keletą metų. Literatūroje nurodoma, kad ši liga gali taip pat pažeisti vilkdalgius, kardelius, jacintus, geltonuosius narcizus, krokus ir kitus dekoratyvinius augalus. Ji taip pat gali pažeisti kai kurias žemės ūkio kultūras — morkas, runkelius, bulves.
Kovai su šia liga sergančius augalus reikia šalinti iš dirvos kartu su aplinkine žeme, juos sudeginant arba užkasant į gilią duobę, prieš tai užpylus kalkėmis. Jeigu lauke buvo apsikrėtusių augalų, darbo įrankius, dėžes ir visą inventorių bei naudotą avalynę po naudojimo dezinfekuoti formalinu 1 : 80. Laikytis sėjomainos. į tą pačią dirvą tulpes sodinti ne anksčiau kaip po 4-5 metų. Po tulpių taip pat nesodinti augalų, kuriuos pažeidžia sklerotinis puvinys. Užkrėstą dirvą dezinfekuoti garais arba formalinu. Prieš sodinimą svogūnus beicuoti 0,4 proc formalinu, mirkant jame 1-2 valandas, o jeigu svogūnai ramybės būvyje, t. y. šaknys dar neprasikalusios, tada juos galima mirkyti 8 valandas.
Tifuliozė. Pavasarį pažeisti augalai lėtai auga, lapai nesisuka būdingu tulpėms susisukimu, jie rausta ir palaipsniui apmiršta. Į apatinę svogūnų dalį įsimeta puvinys, šaknų paprastai nėra arba jos pūva ir ant jų galima rasti mažų tamsių ligos sukėlėjo Typhula idahoensis Remsb. grybo skleročių. Apžiūrint apatinę supuvusią svogūno dalį, galima pamatyti taip pat pačiame svogūne tarp žvynelių skaitlingai susiformavusius mažus, iki 2 mm dydžio šviesius ir tamsiai rudus skleročius. Jų galima rasti ir svogūno paviršiuje. Skleročiais grybas plinta per užkrėstą dirvą ir su sodinamąja medžiaga. Ši liga tulpių auginimo vietose pasitaiko gana dažnai.
Kovojant su tifulioze, reikia sudaryti tinkamą tulpių auginimo agrotechniką. Sodinti jas į saulėtą vietą ir į lengvą, vandenį praleidžiančią dirvą. Laikytis sėjomainos. Sodinti laiku, nesivėlinant, kad tulpės iki žiemos galėtų gerai įsišaknyti. Pažeistus augalus šalinti kartu su žeme, kaip ir esant sklerotiniam puviniui. Prieš sodinimą svogūnus apvelti TMTD beicu (3-4 g 1 kg svogūnų).