Amarilio ligos ir kenkėjai

Stagonosporozė. Liga pasireiškia ant lapų, žiedkočių, žiedų, svogūnų žvynų iš pradžių mažų raudonų, šiek tiek iškilių, linijiškai išsidėsčiusių dėmelių pa­vidalu. Vėliau dėmelės didėja, įgaudamos rausvai rudą atspalvį, kartais sutrūki­nėja, papleišėja, susidaro žaizdos. Lapo pagrindas kartais pradeda pūti ir nulinksta. Sergančių augalų žiedkočiai išauga trumpi, kreivi. Smarkiai ligos apnikti augalai dažnai žūva.

Ligą sukelia grybas Stagonospora curtisii (Berk.) Sacc., kuris dėmėse suformuoja smulkius juodus kūnelius — piknidžius. Piknidžiai su­sidaro ir svogūnų žvynuose, iš kurių vėliau piknosporos apkrečia augančius la­pus ir žiedkočius. Grybas mėgsta drėgmę ir temperatūrą aukštesnę kaip 22′, todėl padaro daug žalos blogai vėdinamuose, stipriai kūrenamuose šiltnamiuose.

Kaip kovoti

Kovojant su stagonosporoze, būtina gerai vėdinti šiltnamius, nelaistyli gau­siai ir stebėti, kad vanduo nepakliūtų ant lapų, žiedkočių ir svoganų, išlindusių virš dirvos paviršiaus. Temperatūrą šiltnamyje reikia palaikyti kiek galima žemesnę. Pa­stebėjus dėmėtas, žaizdotas ir pūvančias augalo dalis, reikia jas kuo greičiau išpiauti ir sunaikinti, o piūvių vietas apibarstyti kaptano milteliais arba sutrinta medžio anglimi. Literatūroje nurodoma, jog sergančių augalų svogūnus, esančius ramybės būklėje, reikia pamerkti 2 valandoms į 43,5^° temperatūros vandenj, 0,75°/0 va­rio oksichlorido, 1,5% Bordo arba 0,25-0,5% stiprumo formalino skiedinį. Au­gančius augalus patariama purkšti siera ir jos preparatais arba vario turinčiais preparatais. Reikia vengti padidinto azoto trąšų kiekio, ypač neperpuvusio ark­lių mėšlo.

Daugiau apie gėlę: amarilis