Lelija (Lilium L.) Lelijinių (Liliaceae) šeimos augalas. Gentyje apie 80 rūšių. Europoje paplitusios 9, Šiaurės Amerikoje — 20, Azijoje 49 rūšys. Tarybų Sąjungos teritorijoje (Kaukaze, Sibire, Tolimuosiuose Rytuose) savaime auga 18 rūšių. Mūsų miškuose auga miškinė lelija (L. martagon L.) ir raudonoji lelija (L. bulbiterum L.), kuri yra sulaukėjusi. Lelijos svogūnas sudarytas iš purių, įvairių spalvų (balti — vilmoto, citrinos geltonumo — miškinės, tamsiai violetiniai — karališkosios, henrio lelijų) žvynelių. Svogūnai nuo 2 cm iki 20 cm skersmens.
Lelijų šaknys labai įvairios. Vienos turi šaknis tik svogūno dugne (baltosios, šovico lelijos), kitos, be jų, turi dar pridėtines (aukščiau svogūno) šaknis. Tai vienmetės šaknys, kurios išauga kartu su stiebu. Tokias šaknis turi vilmoto, henrio, karališkoji, ilgažiedė ir daugelis kitų Pagrindinės šaknys yra daugiametės, todėl, iškasant bei sodinant svogūnus, reikia stengtis jų nepažeisti. Kiekvienas svogūnas turi vieną, augimo kūgeli ir išaugina vieną stiebą. Jei išauga 2 arba 3 stiebai, reiškia, svogūnas pasidalijo ar išaugino 2–3 dukterinius svogūnus. Iš pradžių dukteriniai svogūnai priklauso nuo motininio, vėliau jie išaugina savo šaknis.
Lelijų stiebai apvalūs, kartais briaunoti, žali, kartais su violetiniu ar rudu atspalviu, lygūs, dažnai gausiai lapuoti, kartais plaukuoti. Žiedai susitelkę stiebo viršūnėje skėčio arba kekės pavidalo žiedynuose, įvairios formos, dydžio ir spalvų: balti, raudoni, oranžiniai, geltoni, violetiniai, rožiniai. Vienų lelijų žiedai (karališkosios, baltosios) turi labai stiprų, malonu kvapą, kitų žiedai -(tigrines; vilmoto, henrio) bekvapiai, o kai kurių (miškinės, hansono) net nemaloniai kvepia. Lietuvos MA Botanikos sode sukaupta gausi lelijų kolekcija. Atrinktos rūšys, kurias galima plačiai auginti respublikos želdynuose.
Baltoji lelija (L. candidum L.). Kilusi iš pietryčių Europos, Viduržemio jūros pakraščių, Kanarų salų. Užauga 60-120 cm aukščio. Lapai linijiškai lancetiški, apatinėje stiebo dalyje ovališki, susitelkę menturiuose. Visas stiebas lapuotas. Žiedai balti, susitelkę kekėse, malonaus kvapo. Žydi birželio—liepos mėn. Pridėtinių šaknų neturi. Sodinama sekliai: lengvose dirvose — 1-2 cm gylyje, sunkesnėse — 2-3 cm. Žiemoja be priedangos.
Formozinė lelija (L. formosanum Wallace). Kilusi iš Formozos (Taivanio) kalnų. Užauga iki 100-120 cm aukščio. Žiedai balta. vidine, žalsva išorine puse, vamzdiški, malonaus kvapo. Žydi rugpjūčio—rugsėjo mėn: Lapai linijiški, apatinėje stiebo dalyje lancetiški. Svogūnai apvalūs arba ovališki. Žiemoja gerai pridengta. Dirbtiniu būdu apdulkinus, užmezga ir subrandina sėklas, jei prieš šalnas persodinama į puodelius ir laikoma šiltoje šviesioje patalpoje (geriausia šiltnamyje). Dauginant sėklomis, pražysta po 11 mėnesių.
Šaltinis – Lelijos
Nuotraukos imtos iš: lily vector