Leukoja – Amarilinių šeimos augalas
Leukoja (Leucojum L.) Amarilinių (Amarylliclaceae) šeimos augalas. Gentyje 9 rūšys, paplitusios Anglijoje, Vidurio Europoje, Viduržemio jūros srityje, Kryme, Kaukaze, Turkijoje ir Irane. Stiebas belapis, 10-40 cm. aukščio. Žiedai pavieniai arba po keletą susitelkę nedidelius skėčius. Žiedai labai panašūs į snieguolių, tik didesni. Lapai išauga kartu su žiedais arba jiems peržydėjus, linijiški, iki 1 cm pločio. Svogūnai dideli, 3-4 cm skersmens, kiaušiniški, panašūs narcizo svogūnus. Svogūnas dvimetis. Šaknys daugiametės. Užkarpatėje savaime auga pavasarinė leukoja (L. vernum L.), Kaukaze ir Kryme — daugiažiedė leukoja (L. aestivum L.).
Daugiažiedė leukoja (L. aestivum L.). Stiebai iki 40 cm aukščio, briaunoti. Žiedai balti, kvapūs, po 3-8 susitelkę į nedidelius skėčius. Lapai plačiai linijiški, blizgantys, 1 cm pločio. Sėklos tamsios. Žydi gegužės—birželio mėn.
Pavasarinė leukoja (L. vernum L.). Stiebas iki 20 cm aukščio. Žiedai pavieniai, balti su žaliomis dėmelėmis vainiklapiu pakraščiuose. Lapai 3-4, plačiai linijiški, 1 cm pločio. Sėklos šviesios. Žydi balandžio—gegužės mėn. Gerai auga saulėtose ir pusiau užpavėsintose vietose, lengvoje, struktūrinėje dirvoje, kurioje gausu organinių medžiagų. Vienam kvadratiniam metrui dirvos reikia 40 kg pūdinio arba kompostinės žemės. Vegetacijos metu leukojai reikia daug drėgmės, tačiau, auginant ją drėgnose dirvose, blogai žiemoja. Mūsų sąlygose užmezga ir subrandina sėklas. Sėklų daigumas nedidelis.
Dauginant sėklomis, reikia įdėti daug darbo ir rūpesčio. Sėjinukai pražysta tik šeštaisiais septintaisiais metais. Gerai dauginasi vegetatyviniu būdu. Per vegetacijos periodą išaugina 1-2 naujus svogūnėlius. Svogūnai sodinami rugpjūčio mėn. arba rugsėjo mėn. pirmoje pusėje 8-10 cm gylyje 15 cm atstumu. Leukojos auginamos panašiai kaip ir narcizai. Persodinamos kas 5-6 metai. Žiemai patartina pridengti lapais. Auginamos alpinariumuose. Gražius derinius sudaro su sinevadais, raktažolėmis ir kitomis daugiametėmis gėlėmis. Žiedai tinka puokštėms.
Šaltinis – wiki