Mėlynutė – Amarilinių šeimos gumbasvogūninis augalas

Mėlynutė (Ixiiolirion Fisch.) Amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos gumbasvogūninis augalas. Gentyje 3 rūšys, kurios paplitusios Kaukaze, Vakariniame Sibire, Centrinėje Azijoje. Stiebas iki 35 cm aukščio, lapuotas. Žiedai varpelio formos, melsvi, mėlyni, violetiniai, susitelkę stiebo viršūnėje retuose, kekės pavidalo žiedynuose. Lapai siauri, reti, lancetiški. Gumbasvogūniai pailgi, nedideli, iki 3 cm skersmens. Nors mėlynutės dekoratyvios ir lengvai auginamos, mūsų respublikoje nepaplitusios. Lietuvos TSR MA Botanikos sodo kolekcijoje auginamos 2 rūšys.

Totorinė mėlynutė (I. taturicum (Pall.) Roem.). Stiebas iki 35 cm aukščio, lapuotas. Žiedai melsvi, mėlyni arba tamsiai violetiniai su trimis tamsiomis juostelėmis ant dideli, po 2-4 susitelkę kekėse. Lapai linijiški, išsidėstę apatinėje stiebo dalyje. Žydi birželio mėn.

Kalninė mėlynutė (I.” rnontanum (La Bill.) Herb.), Stiebas iki 40 cm aukščio. Gumbasvogūniai ovališkai kiaušiniški, rudi. Žiedai violetiškai melsvi su oranžiškai baltu atspalviu, susitelkę žiedynuose. Žydi birželio mėn., kai kitų žydinčių gėlių anaža. Lapai siauri, linijiški.

Karateginė mėlynutė (I. kurateginum Lipsky.). Stiebas iki 10 cm aukščio, su siaurais linijiškais lapais. Žiedai. alyvinės spalvos,, šviesūs, po 3-7 susitelkę į skėtišką žiedyną. Žydi birželio mėn. Geriau auga ir žydi saulėtose vietose. Dirva turi būti gerai drenuota, puri ir derlinga. Gumbasvogūniai sodinami dirvą rugpjūčio mėn. pabaigoje — rugsėjo mėn. 10 cm gylyje 8-10 cm atstumu. Vegetacijos metu augalas išaugina 5-10 smulkių gumbasvogūnių. Jie sodinami tuo pačiu laiku kaip ir suaugę, 4-6 cm gylyje ir 3-5 cm atstumu. Dauginant sėklomis, sėjinukai pražysta trečiaisiais metais ir būna labiau prisitaikę prie vietos sąlygų. Gražiai atrodo mišriose grupėse kartu su narcizais, tulpėmis, labai puošia alpinariumą. Žiedai tinka puokštėms.

Daugiau – Mėlynutė