Lapai pražanginiai arba pamatiniai. Žiedai pavieniai, ant ilgų žiedkočių, išaugančių lapų pažastyse, netaisyklingi, vienspalviai ar kelių spalvų. Vaisius – dėžutė.
Apie 500 rutulio vidutinio klimašių, išplitusių Siaurės pusjuostoje. Lietuvoje auga 3 rūšių, kai kurios jų gali būti auginamos darželiuose. Dabar darželiuose dažnesnė dvimetė darželinė našlaitė
Auga Vakarų ir Rytų Sibiro, Mongolijos bei Vidurinės Azijos kalnų pievose. Augalas 10-15 cm aukščio. Lapai apskriti ir pailgai kiaušiniški, su ilgais lapkočiais, tamsiai žali, žiemojantys. Žiedai pavieniai, 2,5-3 cm skersmens, mėlynos, violetinės, žydros, geltonos ir baltos kreminės spalvos. Pradeda žydėti balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje, žydi 25-30 dienų. Sėklos sunoksta. Žiemai dengiama.
Paplitusi Pirėnuose, kur pirmą kartą buvo aprašyta 1776 m. Augalas 15-20 cm aukščio. Stiebai kylantys. Lapai kiaušiniški. Žiedai mėlynos, baltos, kreminės geltonos spalvos (priklauso nuo veislės). Žydi nuo gegužės mėn. iki rugsėjo vidurio. Gausiai dera. Tarprūšinės hibridizacijos būdu išvesta nemažai šios našlaitės veislių: ‘Altona’- žiedai kreminės geltonos spalvos, ‘Angerland’- violetiškai mėlyni, Germania’- tamsiai violetiniai, ‘Hansa’- šviesiai mėlyni, vidurys geltonas, Anneke-violetiniai, ‘Bombini nedengiama, tačiau labai šaltomis geltoni besniegėmis žiemomis gali iššalti.
Auga TSRS europinės dalies vakaruose, Kryme, Kaukaze, Balkanuose, Mažojoje Azijoje, Viduržemio pajūryje. Augalas 8-10 cm aukščio, šakniastiebinis, palaipinis, įsišaknijantis bamblių vietoje. Žiedai pavieniai, kvepiantys, violetiniai, balti, 1,5-2 cm skersmens. Žydi balandžio antroje pusėje, 15-20 dienų. Rudenį pražysta pakartotinai, tačiau ne taip gausiai. Sėklos sunoksta. Žiemoja nedengta.
Auga Siaurės Amerikos rytinėje dalyje. Lietuvos želdiniuose neužregistruota (nuo 1981 m. Auginama Kauno botanikos sode). Augalas 15-20 cm aukščio. Žiedai nedideli, balti, tamsiu viduriu. Žydėti pradeda gegužės mėn., žydi apie 20-25 dienas. Sėklos sunoksta.
Altajinės ir tiesiaragės našlaitės geriau auga saulėtoje, kvapioji – saulėtoje ir nelabai pavėsingoje, drugiažiedė – pavėsingoje, net ūksmingoje vietoje. Dirvą mėgsta trąšią, drėgnoką, ji įdirbama iki 20 cm gylio, pagerinama perpuvusiu mėšlu (10-15 kg/m²).
Vienoje vietoje auginama iki 3-4 metų, paskui augalai išsikeroja, stiebai išvirsta, žiedai susmulkėja. Persodinama rugpjūčio-rugsėjo mėn. ar pavasarį, prireikus galima ir vasarą. Iš pradžių gausiai laistoma.
Našlaitės dauginamos sėklomis, dalijant kerą, auginiais ir įsišaknijančiomis palaipų dalimis.
Geriau dygsta šviežiai surinktos sėklos, todėl sėjama iš rudens. 3000 sėklų sveria 1 g (tūkstančiui augalų išauginti reikia 2 g). Daigai pikuojami į daigynines lysves ar inspektus pavasarį, o rudenį ar kitų metų pavasarį sodinami į nuolatinę vietą. Kvapioji našlaitė dauginama įsišaknijančiomis palaipų dalimis.
Kitų rūšių našlaičių kerai dalijami persodinant. Auginiai (5-6 cm ilgio) į paruoštą substratą sodinami birželio mėn.
Šias gėles apgraužia šliužai, pelėdgalvių vikšrai, pažeidžia miltligės, rūdys, septoriozės, kūlės, diegavirtės puviniai. Sodinama alpinariumuose, kapinėse, prie vandens baseinų, tinka bordiūrams, žiedai – miniatiūrinėms puokštėms.
[lc_the_thumbnail size= 'post-full' class = "w-100 min-vh-25 min-vh-md-50 mb-n7" style="max-height: 400px;object-fit: cover;"] [lc_the_title link=0] [lc_the_date] [lc_the_terms taxonomy=category class="" link_class="badge bg-primary rounded-pill link-light text-decoration-none"] Sukutis - tai daugiametė vijoklinė gėlė, kuri gali suteikti neįtikėtino grožio ir stipraus aromato sodui. Ši vijoklinė gėlė dažnai auginama kaip vienmetis …
[lc_the_thumbnail size= 'post-full' class = "w-100 min-vh-25 min-vh-md-50 mb-n7" style="max-height: 400px;object-fit: cover;"] [lc_the_title link=0] [lc_the_date] [lc_the_terms taxonomy=category class="" link_class="badge bg-primary rounded-pill link-light text-decoration-none"] Svilarožė, yra gražus ir universalus augalas, galintis suteikti spalvų ir tekstūros bet kuriam sodui. Dėl aukštų stiebų ir ryškių žiedų nenuostabu, kad …
[lc_the_thumbnail size= 'post-full' class = "w-100 min-vh-25 min-vh-md-50 mb-n7" style="max-height: 400px;object-fit: cover;"] [lc_the_title link=0] [lc_the_date] [lc_the_terms taxonomy=category class="" link_class="badge bg-primary rounded-pill link-light text-decoration-none"] Kemeras (Boneset) - garsiosios astrinių šeimos narys, botaniškai giminingas rykštenei (Solidago spp.) ir Naujosios Anglijos astrėms (Symphyotrichum novae-angliae) Jos augimas yra įspūdingas, …
Gyslotinė laumenė. Auga pietvakarių Europoje, Pirėnų pusiasalyje, Prancūzijoje, Anglijos pietinėje dalyje. Europoje auginama nuo 1560 m. Šaknis (šakniagumbis) stora. Augalas 60-80 cm aukščio. Antžeminė dalis apaugusi trumpais plaukeliais (tartum miltuota). Lapai dideli, plaukuoti, ilgakočiai. Žiedynai geltoni, 8-10 cm skersmens, viršūniniai. Žydi gegužės viduryje-birželio mėn., apie …