Lapai pražanginiai arba pamatiniai. Žiedai pavieniai, ant ilgų žiedkočių, išaugančių lapų pažastyse, netaisyklingi, vienspalviai ar kelių spalvų. Vaisius – dėžutė.
Apie 500 rutulio vidutinio klimašių, išplitusių Siaurės pusjuostoje. Lietuvoje auga 3 rūšių, kai kurios jų gali būti auginamos darželiuose. Dabar darželiuose dažnesnė dvimetė darželinė našlaitė
Auga Vakarų ir Rytų Sibiro, Mongolijos bei Vidurinės Azijos kalnų pievose. Augalas 10-15 cm aukščio. Lapai apskriti ir pailgai kiaušiniški, su ilgais lapkočiais, tamsiai žali, žiemojantys. Žiedai pavieniai, 2,5-3 cm skersmens, mėlynos, violetinės, žydros, geltonos ir baltos kreminės spalvos. Pradeda žydėti balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje, žydi 25-30 dienų. Sėklos sunoksta. Žiemai dengiama.
Paplitusi Pirėnuose, kur pirmą kartą buvo aprašyta 1776 m. Augalas 15-20 cm aukščio. Stiebai kylantys. Lapai kiaušiniški. Žiedai mėlynos, baltos, kreminės geltonos spalvos (priklauso nuo veislės). Žydi nuo gegužės mėn. iki rugsėjo vidurio. Gausiai dera. Tarprūšinės hibridizacijos būdu išvesta nemažai šios našlaitės veislių: ‘Altona’- žiedai kreminės geltonos spalvos, ‘Angerland’- violetiškai mėlyni, Germania’- tamsiai violetiniai, ‘Hansa’- šviesiai mėlyni, vidurys geltonas, Anneke-violetiniai, ‘Bombini nedengiama, tačiau labai šaltomis geltoni besniegėmis žiemomis gali iššalti.
Auga TSRS europinės dalies vakaruose, Kryme, Kaukaze, Balkanuose, Mažojoje Azijoje, Viduržemio pajūryje. Augalas 8-10 cm aukščio, šakniastiebinis, palaipinis, įsišaknijantis bamblių vietoje. Žiedai pavieniai, kvepiantys, violetiniai, balti, 1,5-2 cm skersmens. Žydi balandžio antroje pusėje, 15-20 dienų. Rudenį pražysta pakartotinai, tačiau ne taip gausiai. Sėklos sunoksta. Žiemoja nedengta.
Auga Siaurės Amerikos rytinėje dalyje. Lietuvos želdiniuose neužregistruota (nuo 1981 m. Auginama Kauno botanikos sode). Augalas 15-20 cm aukščio. Žiedai nedideli, balti, tamsiu viduriu. Žydėti pradeda gegužės mėn., žydi apie 20-25 dienas. Sėklos sunoksta.
Altajinės ir tiesiaragės našlaitės geriau auga saulėtoje, kvapioji – saulėtoje ir nelabai pavėsingoje, drugiažiedė – pavėsingoje, net ūksmingoje vietoje. Dirvą mėgsta trąšią, drėgnoką, ji įdirbama iki 20 cm gylio, pagerinama perpuvusiu mėšlu (10-15 kg/m²).
Vienoje vietoje auginama iki 3-4 metų, paskui augalai išsikeroja, stiebai išvirsta, žiedai susmulkėja. Persodinama rugpjūčio-rugsėjo mėn. ar pavasarį, prireikus galima ir vasarą. Iš pradžių gausiai laistoma.
Našlaitės dauginamos sėklomis, dalijant kerą, auginiais ir įsišaknijančiomis palaipų dalimis.
Geriau dygsta šviežiai surinktos sėklos, todėl sėjama iš rudens. 3000 sėklų sveria 1 g (tūkstančiui augalų išauginti reikia 2 g). Daigai pikuojami į daigynines lysves ar inspektus pavasarį, o rudenį ar kitų metų pavasarį sodinami į nuolatinę vietą. Kvapioji našlaitė dauginama įsišaknijančiomis palaipų dalimis.
Kitų rūšių našlaičių kerai dalijami persodinant. Auginiai (5-6 cm ilgio) į paruoštą substratą sodinami birželio mėn.
Šias gėles apgraužia šliužai, pelėdgalvių vikšrai, pažeidžia miltligės, rūdys, septoriozės, kūlės, diegavirtės puviniai. Sodinama alpinariumuose, kapinėse, prie vandens baseinų, tinka bordiūrams, žiedai – miniatiūrinėms puokštėms.
Taip pat skaitykite: Našlaitė – gėlyno ištvermės karalienė
Pentiniams tinka saulėta, o dar geriau dalinai užpavėsinta, apsaugota nuo vėjų vieta. Gali jie augti įvairiose, gerai įdirbtose, nešlapiose žemėse, tačiau geriausiai tinka lengva, puri, derlinga dirva. Rūgščiose dirvose skursta, lapai gelsta ir net nudžiūsta. Esant sausam orui, reikia laistyti. Ypač svarbu, kad pakaktų drėgmės …
Gerbera – viena ryškiausių ir linksmiausių žydinčių vazoninių gėlių, vertinama dėl didelių, sodrių spalvų žiedų ir gana ilgo dekoratyvumo laikotarpio. Vis dėlto ši gėlė nėra iš tų, kurias galima tiesiog pastatyti bet kur ir retkarčiais palaistyti. Kad gerbera vazone ilgai žydėtų, jai reikia daug šviesos, …
Alstromerija (Peru lelija, Alstroemeria) gali žydėti tiesiog įspūdingai, bet tik tada, kai jai patinka šviesa, šaknų sąlygos ir maitinimo režimas. Dažniausias scenarijus, kai ji „skursta“: daug lapų, ilgi stiebai, o žiedų mažai – tai beveik visada signalas, kad kažkur perspausta su azotu, per mažai saulės, arba augalas per senas/per …
Laumenė (Doronicum L.) Kaukazinė laumenė (D. caucasicum L.) graižažiedžių (Asteraceae) šeimos šakniastiebinis, 25 cm aukščio augalas. Auga Kaukaze, Pietų Europoje ir Mažojoje Azijoje. Lapai šviesiai žali, širdiški, ilgais lapkočiais. Žiedkotis stačias, beveik be lapų. Graižai 3-4 cm skersmens, geltoni, pavieniai. Liežuviški žiedai ryškiai geltoni, vamzdiški …