Categories
DAUGIAMETĖS GĖLĖS

Našlaitė – daugiametis žolinis augalas

Našlaitė – daugiametis, rečiau vienmetis ar dvimetis žolinis augalas su stiebu arba bestiebis

Našlaitė – daugiametis žolinis augalas

2023-04-08

Našlaitė – šeimos daugiametis, rečiau vienmetis ar dvimetis žolinis augalas su stiebu arba bestiebis.

Lapai pražanginiai arba pamatiniai. Žiedai pavieniai, ant ilgų žiedkočių, išaugančių lapų pažastyse, netaisyklingi, vienspalviai ar kelių spalvų. Vaisius – dėžutė.

Apie 500 rutulio vidutinio klimašių, išplitusių Siaurės pusjuostoje. Lietuvoje auga 3 rūšių, kai kurios jų gali būti auginamos darželiuose. Dabar darželiuose dažnesnė dvimetė darželinė našlaitė

Našlaitė – daugiametis, rečiau vienmetis ar dvimetis žolinis augalas su stiebu arba bestiebis

Altajinė našlaitė.

Auga Vakarų ir Rytų Sibiro, Mongolijos bei Vidurinės Azijos kalnų pievose. Augalas 10-15 cm aukščio. Lapai apskriti ir pailgai kiaušiniški, su ilgais lapkočiais, tamsiai žali, žiemojantys. Žiedai pavieniai, 2,5-3 cm skersmens, mėlynos, violetinės, žydros, geltonos ir baltos kreminės spalvos. Pradeda žydėti balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje, žydi 25-30 dienų. Sėklos sunoksta. Žiemai dengiama.

Tiesiaragė našlaitė.

Paplitusi Pirėnuose, kur pirmą kartą buvo aprašyta 1776 m. Augalas 15-20 cm aukščio. Stiebai kylantys. Lapai kiaušiniški. Žiedai mėlynos, baltos, kreminės geltonos spalvos (priklauso nuo veislės). Žydi nuo gegužės mėn. iki rugsėjo vidurio. Gausiai dera. Tarprūšinės hibridizacijos būdu išvesta nemažai šios našlaitės veislių: ‘Altona’- žiedai kreminės geltonos spalvos, ‘Angerland’- violetiškai mėlyni, Germania’- tamsiai violetiniai, ‘Hansa’- šviesiai mėlyni, vidurys geltonas, Anneke-violetiniai, ‘Bombini nedengiama, tačiau labai šaltomis geltoni besniegėmis žiemomis gali iššalti.

Kvapioji našlaitė.

Auga TSRS europinės dalies vakaruose, Kryme, Kaukaze, Balkanuose, Mažojoje Azijoje, Viduržemio pajūryje. Augalas 8-10 cm aukščio, šakniastiebinis, palaipinis, įsišaknijantis bamblių vietoje. Žiedai pavieniai, kvepiantys, violetiniai, balti, 1,5-2 cm skersmens. Žydi balandžio antroje pusėje, 15-20 dienų. Rudenį pražysta pakartotinai, tačiau ne taip gausiai. Sėklos sunoksta. Žiemoja nedengta.

Drugiažiedė našlaitė.

Auga Siaurės Amerikos rytinėje dalyje. Lietuvos želdiniuose neužregistruota (nuo 1981 m. Auginama Kauno botanikos sode). Augalas 15-20 cm aukščio. Žiedai nedideli, balti, tamsiu viduriu. Žydėti pradeda gegužės mėn., žydi apie 20-25 dienas. Sėklos sunoksta.

Našlaitės priežiūros darbai

Altajinės ir tiesiaragės našlaitės geriau auga saulėtoje, kvapioji – saulėtoje ir nelabai pavėsingoje, drugiažiedė – pavėsingoje, net ūksmingoje vietoje. Dirvą mėgsta trąšią, drėgnoką, ji įdirbama iki 20 cm gylio, pagerinama perpuvusiu mėšlu (10-15 kg/m²).

Vienoje vietoje auginama iki 3-4 metų, paskui augalai išsikeroja, stiebai išvirsta, žiedai susmulkėja. Persodinama rugpjūčio-rugsėjo mėn. ar pavasarį, prireikus galima ir vasarą. Iš pradžių gausiai laistoma.

Kaip dauginti našlaitės?

Našlaitės dauginamos sėklomis, dalijant kerą, auginiais ir įsišaknijančiomis palaipų dalimis.

Geriau dygsta šviežiai surinktos sėklos, todėl sėjama iš rudens. 3000 sėklų sveria 1 g (tūkstančiui augalų išauginti reikia 2 g). Daigai pikuojami į daigynines lysves ar inspektus pavasarį, o rudenį ar kitų metų pavasarį sodinami į nuolatinę vietą. Kvapioji našlaitė dauginama įsišaknijančiomis palaipų dalimis.

Kitų rūšių našlaičių kerai dalijami persodinant. Auginiai (5-6 cm ilgio) į paruoštą substratą sodinami birželio mėn. 

Našlaitės kenkėjai ir ligos

Šias gėles apgraužia šliužai, pelėdgalvių vikšrai, pažeidžia miltligės, rūdys, septoriozės, kūlės, diegavirtės puviniai. Sodinama alpinariumuose, kapinėse, prie vandens baseinų, tinka bordiūrams, žiedai – miniatiūrinėms puokštėms.

Vaistutis – vienmetis arba daugiametis žolinis augalas

Vaistutis - bastutinių šeimos vienmetis arba daugiametis žolinis augalas. Stiebas nešakotas ar šakotas, šliaužiantis arba įsišaknijantis. Lapai dantyti arba lygiakraščiai, apaugę pilkais plaukeliais. Žiedai balti, rožiniai, gelsvi 1-1,5 cm skersmens, tuščiaviduriai arba pilnaviduriai; kekės daugiažiedės. Vaisius ankštarėlė. Sėklos plokščios, kartais apvalios. Gentyje apie 100 rūšių,

Heichera – šakniastiebinis augalas

Heichera - uolaskėlinių šeimos šakniastiebinis augalas. Stiebas status, plaukuotas, 40-70 cm aukščio. Lapai kotuoti, apvalus, dantyti, sudaro pamatinių lapų skrotelę. Žiedai maži, kabantys, varpelio formos, rausvi, raudoni, balti, susitelkę į purią šluotelę. Žiedynkotis iki 50 cm aukščio. Žydi gegužės-rugsėjo mėn., iki 30-50 dienų. Sėklos smulkios,

Lubinas – Ankštinių šeimos augalai, kilę iš Šiaurės Amerikos

Lubinas (Lupinus L.) Ankštinių (Fabaceae) šeimos augalai, kilę iš Šiaurės Amerikos ir Viduržemio pajūrio kraštų. Gentyje apie 200 rūšių. Vienos rūšys turi dekoratyvinę reikšmę, kitos pašarinę bei techninę vertę. Šaknys su gumbelinėmis bakterijomis, kurios fiksuoja laisvg atmosferos azotą. Gausialapis lubinas (L. polyphyllus Lindl.). Kilęs iš

Varpotasis lijatris graižažiedžių šeimos augalas

Lijatris (Liatris L.) Varpotasis lijatris (L. spicata Willd.) graižažiedžių (Asteraceae) šeimos augalas, kilęs iš Šiaurės Amerikos; aptinkamas ir Kaukaze. Stiebas stačias, tankiai apaugęs lapais, 30-50 cm aukščio. Lapai linijiški. Žiedai raudoni, purpuriniai, po 5-8 žiedyne. Žiedynas — 15-20 cm ilgio, tanki, cilindriška varpa. Kada žydi