Paprastoji raktažolė ir Ausytoji raktažolė
Paprastoji raktažolė.
Aptinkama Pietų ir Vidurio Europoje, Mažojoje Azijoje ir Šiaurės Afrikoje. Auga kalnų alpinėje juostoje (arčiau tirpstančio sniego ribos), lapuočių miškuose ir miško aikštelėse. Lietuvoje dažna želdiniuose, gėlininkų darželiuose. Lapai šviesiai žali, lancetiški arba atvirkščiai kiaušiniški, į pamatą ilgėjantys. Žiedai geltoni, piltuvo formos, pavieniai, nekvepia; žiotys oranžinės. Žydi balandžio-gegužės mėn., 30-40 dienų.
Rudenį žydi pakartotinai. Sėklos subręsta. 900-1200 sėklų sveria 1 g. Dažnai savaime pasisėja ir labai greit išsikeroja vejoje. Žiemoja nepridengta. Dekoratyvi iki rudeninių šalnų. Yra porūšių raudonais, rožiniais ir mėlynais žiedais. Sukryžminus P.veris x P. vulgaris gauta daug veislių ir hibridų, besiskiriančių žiedo spalva, dydžiu ir kitais požymiais. Ypač dekoratyvios veislės: ‘Aalsmeer’ ‘Giant’, ‘Belinda’, ‘Grandiflora’, ‘Riesen Selekta’, ‘Poloma’, ‘Potsdamer Riesen’ ir ‘Mirella’.
Gėlininkų auginamos šios formos: ‘Alba’- žiedai balti, ‘Atrorubens’- raudoni, ‘Aurea’-geltoni, ‘Caerulea’- mėlyni su įvairiu atspalviu ir ‘Rosea’-rožiniai. Dviem savaitėmis vėliau pražysta šios pilnavidurės raktažolės: ‘Rosea Plena’- žiedai rožiniai, ‘Alba Plena’- balti, ‘Sulphuera Plena’- šviesiai geltoni ir ‘Rubra Plena’- raudoni.
Sodinama daliniame pavėsyje, vidutinio drėgnumo, humusingoje, vandeniui laidžioje dirvoje. Plinavidures raktažoles besniegę žiemą būtina uždengti. Sodinama lysvelése, alpinariumuose, parkuose, tinka bordiūrams. Kai kurias veisles galima pražydinti. Paprastoji raktažolė yra pagrindinio asortimento gėlė 2 grupė. Skėtiškos raktažolės
Ausytoji raktažolė.
Auga Alpėse, Karpatuose, Apeninuose, alpinėse pievose, ant uolų ir kalkingų uolų atplaišų, karnizų (iki 2900 m aukščio). Kultivuojama nuo XVI a. Mūsų respublikoje introdukuota. Šakniastiebis trumpas, storas, senų kerų šaknys iškyla į žemės paviršių. Augalas 5-10 cm aukščio. Visi lapai pamatiniai, stori, mèsingi, apvalūs arba kiaušiniški, tamsiai arba pilkai žali, lygiakraščiai, karbuoti ardantyti, standus, jaunų lapų pakraščiai užsirietę.
Vainikėlis geltonas, žiotyse balta dėmė, taurelė varpiška. Žiedai malonaus kvapo; žiedynas – skėtis. Žydi balandžio pabaigoje-birželio mėn., 25-29 dienas. Sėklos pribręsta. 3400 sėklų sveria 1 g. Žiemoja pridengta.
Gėlininkų darželiuose reta rūšis, bet jos hibridas P. X pubescens dažnai auginamas darželiuose, kapinėse ir labai retai visuomeniniuose želdiniuose. Dekoratyvios veislės yra ‘Gigantea Riesenblumige’ ir ‘Prachtmischung’.
Auginama nesaulėtoje vietoje (pakenčia ir dalinį pavėsį), drėgnoje, kalkingoje dirvoje. Sėklos sėjamos anksti pavasarį (vasario-kovo mėn.) į dėžutes. Sodinama alpinariumuose ir tarp akmenų. Žiedų puokštės gerai laikosi vandenyje.
Kortūzinė raktažolė.
Paplitusi Rytų Sibiro pietvakarinėje ir Vakarų Sibiro pietrytinėje dalyse, Mongolijoje. Auga uolėtuose šlaituose, retuose kalnų miškuose ir pievose. Kultivuojama nuo 1794 m. Lietuvoje introdukuota rūšis. Augalas 25-40 cm aukščio.
Lapai pailgi, raukšlėti, ant ilgoko lapkočio. Lapai ir stiebas plaukuoti. Žiedai rožiniai, apie 2 cm skersmens; žiedynas skėtiškas. Žydi gegužės-birželio mėn., apie 32 dienas. Sėklas subrandina (6000-7000 sėklų sveria 1 g).
Žiemoja pridengta. Jautri rudeninėms šalnoms. Dekoratyvi iki spalio mėn. Atspari šalčiams, tik kenkia pavasarį užsistovėjes vanduo, todėl geriau sodinti nuolydžioje vietoje arba į duobutės dugną pripilti žvyro. Mėgsta vėsią, pavėsingą vietą ir vidutinio drėgnumo arba drėgną dirvą.
Dauginama sėklomis ir dalijant kerą. Sodinama lysvelėse ir alpinariumuose. Žiedai tinka puokštėms. Auginama darželiuose.