Raktažolė pelenėlė ir Aukštoji raktažolė
Raktažolė pelenėlė.
Paplitusi Europoje, Azijoje, išskyrus Himalajų sritį. Auga šlapiose, drėgnose pievose, pamiškėse, kalnuose (iki 2900 m aukščio) ir lygumose.
Mėgsta šlapokus durpinius dirvožemius. Lietuvoje ne visur vienodai paplitusi. Gana gausi respublikos šiaurinėje dalyje. [rašyta į saugomų augalų sąrašą. Kultivuota nuo XVI a. Lietuvoje dar neauginama darželiuose. Šakniastiebis trumpas, malonaus kvapo. Augalas 10-25 cm aukščio. Lapai skroteliniai, pailgai kiaušiniški, odiški, 4-10 cm ilgio, lygiakraščiai arba kiek karbuoti, pliki, apatinė pusė matinė, miltuota. Lapai pamažu siaurėja į trumpą lapkotį. Iš skrotelės išauga vienas ar keli liekni žiedynstiebiai, kurių viršūnėje skėtiškas žiedynas iš 5-15 šviesiai violetinių žiedų. Žiotyse geltonos dėmės.
Žydi gegužės-birželio mėn., 25-30 dienų. Sėklos pribręsta. Žiemoja pridengta. Dekoratyvi visą vegetacijos periodą. Sodinama saulėtoje vietoje arba daliniame pavėsyje, drėgnoje ar vidutinio drėgnumo dirvoje. Kenkia ilgai telkšantis vanduo. Dauginama sėklomis.
Aukštoji raktažolė.
Paplitusi Vakarų, Vidurio ir Pietų Europoje, Azijoje. Auga vidutinio drėgnumo pievose, lapuočių miškuose, lankose, kalnų papėdėje. Kultivuojama nuo XVI a. Visuomeniniuose želdiniuose ir gėlių darželiuose daugiausia sodinami hibridai bei veislės. Užauga 20-30 cm aukščio. Lapai raukšlėti, pailgi, karbuoti, žali, į pamatą siaurėjantys, su įdubusiomis gyslomis.
Žiedai dideli, vainikėlis plataus piltuvo formos, geltoni, žiotys taip pat geltonos, taurelė siaura; skėtiškuose žiedynuose po 7-10 žiedų. Žydi balandžio pabaigoje-gegužės mėn., gausiai, 36-39 dienas. Vaisius rutuliška dėžutė (700-1000 sėklų sveria 1 g). Dažnai pati pasisėja.
Žiemoja nepridengta. Rūšyje daug porūšių (tik Europoje 5). Dekoratyvūs yra. Nemaža gamtoje ir natūralių formų: ‘Alba’, ‘Caerulea’ ‘Grandiflora’, ‘Gigantea’, ‘Rosea’ ir ‘Rubra’
Selekcininkai yra išvedę vienspalviais, margaspalviais žiedais, garbiniuotais vainiklapių pakraščiais, pilnavidurių ir tuščiavidurių kvepiančių aukštųjų raktažolių. Išvesta veislių įvairaus atspalvio mėlynais žiedais. Tarprūšinės hibridizacijos būdu gautos hibridinės aukštosios raktažolės.
Mūsų respublikoje introdukuotos šios veislės: ‘Hämar’- žiedai tamsiai raudoni, beveik pilnaviduriai, žiotys geltonos; ‘Kenar’- žiedai aukso geltonumo, lyg aksominiai; ‘Lumivalgeke’- žiedai šviesiai gelsvi, žiotys išmargintos auksinės spalvos spinduliškais ruoželiais; ‘Mall’-žiedai šviesiai violetiniai, žiotys ryškiai geltonos, vainiklapių pakraščiai balti; ‘Murel’- žiedai tamsiai raudoni, lyg aksominiai; ‘Roosi’- rožiniai, alyvinio atspalvio, žiotys geltonos; ‘Samet’- žiedai karmino spalvos; ‘Tungal’- žiedai rožiškai oranžiniai, žiotys geltonos; ‘Zolotoje VIRO – žiedai auksinės spalvos; ‘Sirenevoje obloko’ – žiedai gelsvai alyviniai.
Užsienyje dar auginamos šios veislės: ‘Choice Mixed’, ‘Crescendo’ (galima pražydinti), ‘Colossal Strain’, ‘Erfurter Riesen’, ‘Gigantea’, ‘Grandiflora’, ‘Harmony’, ‘Hercules’, ‘Pacific Riesen’ (žiedai 5-7 cm skersmens), ‘Polyanthus’, ‘Royal Sluis’, ‘Super Giants’.
Sodinama daliniame pavėsyje, drėgnoje, vandeniui laidžioje, kalkingoje dirvoje.
Vienoje vietoje gali augti 3-4 metus. Žiemoja nepridengtos. Dauginama sėklomis ir dalijant kerą. Sėklos kovo-rugpjūčio mėn. sėjamos į inspektą ar dėžutes, arba į lysvę (tik pavėsyje). Jos geriau dygsta drėgnoje aplinkoje, pavėsyje. Daigai pikuojami vieną kartą, po to persodinami į nuolatinę vietą. Sėjinukai pražysta kitų metų balandžio-gegužės mėn.
Auginama lysvelėse, miško parkuose, laukinių gėlių gėlynuose, įvairiarūšių gėlių lysvėse. Žiedai tinka puokštėms. Kai kurias veisles galima pražydinti.
Remtasi – https://lt.wikipedia.org/wiki/Rakta%C5%BEol%C4%97_pelen%C4%97l%C4%97