Pėdlapis – raugerškinių šeimos daugiametis žolinis augalas
Pėdlapis – raugerškinių šeimos daugiametis žolinis augalas. Šakniastiebis storas, horizontalus. Lapai plaštakiškai skiautėti, ilgakočiai, skydiški, dažnai išmarginti raudonai marmurinėmis, bronzinėmis, rudomis dėmėmis. Žiedai dideli, balti, rausvi, viršūniniai, pražysta dar neišsiskleidus lapams.
Gentyje 5 rūšys, augančios Azijoje, Šiaurės Amerikoje, Japonijoje, Himalajuose, Vidurio bei Vakarų Kinijoje. Mūsų respublikoje pradėtas auginti kai kurių gėlininkų mėgėjų sodybose. Augalas retas, įdomus: dekoratyvūs ir lapai, ir vaisiai; tai nebūdinga daugiametėms gėlėms. Dekoratyvus nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Vaistinis augalas.
Himalajinis pėdlapis.
Kilęs iš Himalajų. Kultivuojamas nuo 1860 m. Augalas žolinis, 40-60 cm aukščio. Šakniastiebis horizontalus, cilindriškas, paviršius rudas, vidus baltas, iki 1,5 cm skersmens, su baltomis šaknimis. Stiebas tvirtas (vienas arba keli), 20-40 im ilgio, nešakotas. Iš šakniastiebio pagrindo išauga 1-2 ilgakočiai, 30-40 cm aukščio, dėmėti, triskiaučiai, penkiaskiaučiai, skydiški lapai; vasarą jų pakraščiai parausta.
Dar neišsiskleidus lapams virš jų iškyla didelis (apie 5 cm skersmens), rausvas arba baltas žiedas (su 4-6 vainiklapiais ir 12-15 kuokelių). Žydi gegužės pradžioje-gegužės pabaigoje, apie 2 savaites. Po to augalas vešliai sulapoja. Vaisiai iš pradžių būna žali, vėliau parausta, apie 5-7 cm ilgio, panašūs į didelę slyvą, apyvaisis raudonas, jame labai daug Graikiškai pous, podos koja; phyllon lapas; augalų lapai panašūs į anties koją.
Šviesiai rudų sėklų. Jie išsilaiko iki šalnų. Visos augalo dalys, išskyrus vaisius, yra nuodingos. Vaisiai net valgomi, tik nelabai skanus. Veislė ‘Majus’ 50 cm aukščio, žiedai rožiniai, lapai labiau dėmėti ir vaisiai šiek tiek didesni nei rūšinių.
Skydinis pėdlapis.
Auga JAV rytinėje ir pietinėje dalyse, netankiuose, drėgnuose miškuose. Kultivuojamas nuo 1664 m. Augalas 30 cm aukščio. Lapai žali, giliai skiautėti. Žiedai balti. Žydi gegužės antroje pusėje. Vaisiai gelsvi, sunoksta rugpjūčio mėn.
Pėdlapiai gerai auga paunksnėje, purioje, ne per sunkioje, ne per sausoje, drėgnoje, derlingoje dirvoje. Netinka kalkinga žemė. Himalajinis pėdlapis mėgsta purią, drėgną lapinę žemę, į kurią įmaišyta komposto arba durpių.
Žiemoja nepridengti. Kerai (su žemės gumulu) sodinami 30-50 cm atstumu. Dauginama dalijant kerą, šakniastiebio dalimis ir sėklomis. Sėlos sėjamos iš rudens arba anksti pavasarį tiesiog į dirvą. Sodmenis ir sėjinukus reikia auginti nesaulėtoje vietoje. Realizuojami antraisiais metais. Žydi ir dera trečiaisiais metais.
Sodinama pavieniui arba laisvomis grupėmis gazone su kitomis daugiametėmis gėlėmis, mišriose lysvelėse, alpinariumuose, prie medžių. Gėlyne pėdlapio dėmės įspūdingos tarp širdžialapių tijarėlių, rasakilų, šliaužiančiųjų žiemių arba šalia kininių astilbių ‘Pumila’. Kur vėsus oras ir drėgna dirva, pavėsis, pėdlapiai sodinami su šiomis daugiametėmis gėlėmis: astilbėmis, peltifiliais, raktažolėmis, rodžersijomis, didžiažiedėmis telimomis. Paunksnėje galima komponuoti su širdžialape tijarėle ir trilape valdšteinija.
Pagrindinės savybės
- Lapija: Visžaliai, blizgūs, tamsiai žali, širdies formos lapai, 5–8 cm pločio. Lapai išsidėstę poromis ir sudaro tankius kilimus.
- Žiedai: Maži, purpurinės arba rudos spalvos, varpelio formos žiedai, pasislėpę po lapais. Žydi anksti pavasarį – kovo–balandžio mėnesiais.
- Aukštis: Užauga iki 10–15 cm aukščio.
- Augimo forma: Plinta šliaužiančiais šakniastiebiais, sudaro tankius kilimus.
- Kvapas: Visa augalo dalis turi specifinį, aštrų aromatą, kuris kai kuriems gali būti nemalonus.
Auginimas ir priežiūra
Vieta ir apšvietimas
- Pavėsis: Pėdlapis puikiai jaučiasi pavėsyje arba daliniame pavėsyje, todėl idealiai tinka sodinti po medžiais ar aukštais krūmais.
- Saulės šviesa: Vengti tiesioginių saulės spindulių, ypač pietų metu, nes gali nudeginti lapus.
Dirvožemis
- Drėgnas ir derlingas: Mėgsta humusingus, drėgnus, gerai drenuojamus dirvožemius.
- pH lygis: Geriausiai auga silpnai rūgščioje arba neutralioje dirvoje (pH 6,0–7,0).
- Drenažas: Nors pėdlapis mėgsta drėgmę, svarbu užtikrinti, kad vanduo nesikauptų ir šaknys nepūtų.
Laistymas
- Reguliarus laistymas: Ypač sausuoju laikotarpiu, kad dirva būtų nuolat šiek tiek drėgna.
- Vengti perlaistymo: Stovintis vanduo gali sukelti šaknų puvinį.
Temperatūra
- Atsparumas šalčiui: Pėdlapis yra atsparus žemoms temperatūroms, todėl tinka auginti mūsų klimato sąlygomis.
- Žiemą: Išlaiko lapus ir po sniegu, suteikdamas žalią spalvą sode net šaltuoju metų laiku.
Tręšimas
- Pavasarį: Galima papildyti dirvą kompostu arba organinėmis trąšomis, kad paskatintumėte augimą.
- Vengti intensyvaus tręšimo: Per didelis trąšų kiekis gali pakenkti augalui.
Dauginimas
Šakniastiebiais
- Laikas: Geriausia dauginti pavasarį arba ankstyvą rudenį.
- Procesas:
- Švelniai iškaskite augalą ir atskirkite dalį šakniastiebio su lapais.
- Pasodinkite į naują vietą, užtikrindami gerą dirvos drėgmę.
- Mulčiuokite, kad išlaikytumėte drėgmę ir apsaugotumėte nuo piktžolių.
Sėklomis
- Sėjimas: Rudenį sėklos sėjamos tiesiai į dirvą arba į vazonus.
- Stratifikacija: Gamtoje sėklos per žiemą natūraliai stratikuojasi, todėl svarbu šį procesą atkartoti, jei sėjama pavasarį.
Naudojimas sode
- Grindinio dangalas: Dėl gebėjimo sudaryti tankius kilimus, pėdlapis puikiai tinka kaip žemės danga šešėlinėse sodo vietose.
- Po medžiais ir krūmais: Puikus pasirinkimas sodinti po lapuočiais medžiais, kur sunku auginti kitus augalus.
- Alpinariumai: Gali būti naudojamas drėgnose, pavėsingose alpinariumų vietose.
- Derinimas su kitais augalais: Gražiai dera su paparčiais, melsvėmis (Hosta), žibuoklėmis ir kitais pavėsio mėgėjais.
Kenkėjai ir ligos
- Atsparumas: Pėdlapis yra gana atsparus kenkėjams ir ligoms.
- Sraigės ir šliužai: Retais atvejais gali pažeisti lapus, tačiau dažnai tai nėra didelė problema.
- Šaknų puvinys: Perlaistymas arba blogas drenažas gali sukelti šaknų puvinį.
Atsargumo priemonės
- Toksiškumas: Pėdlapio dalys yra nuodingos, ypač vartojant viduje.
- Vaistinis naudojimas: Nors tradicinėje medicinoje buvo naudojamas, šiuolaikinėje praktikoje pėdlapis nerekomenduojamas dėl toksiškumo.
- Kontaktas su oda: Gali sukelti odos dirginimą jautriems asmenims.
- Apsauga: Laikykite augalą atokiau nuo vaikų ir naminių gyvūnų.
Papildomi patarimai
- Mulčiavimas: Padeda išlaikyti dirvos drėgmę ir slopina piktžolių augimą.
- Lapų valymas: Pašalinkite nudžiūvusius lapus, kad augalas atrodytų tvarkingas.
- Sodinimo atstumas: Sodinant kelis augalus, palikite 20–30 cm tarpą, kad jie galėtų laisvai plisti.
Apibendrinimas
Pėdlapis yra dekoratyvus ir nereiklus augalas, puikiai tinkantis šešėlinėms sodo vietoms. Jo blizgūs, visžaliai lapai suteikia sodo aplinkai gyvybingumo visus metus. Nors augalas yra nuodingas, tinkamai prižiūrimas ir pasodintas tinkamoje vietoje, jis gali tapti puikiu natūralaus sodo akcentu.