Pėdlapis – raugerškinių šeimos daugiametis žolinis augalas
Pėdlapis – raugerškinių šeimos daugiametis žolinis augalas. Šakniastiebis storas, horizontalus. Lapai plaštakiškai skiautėti, ilgakočiai, skydiški, dažnai išmarginti raudonai marmurinėmis, bronzinėmis, rudomis dėmėmis. Žiedai dideli, balti, rausvi, viršūniniai, pražysta dar neišsiskleidus lapams.
Gentyje 5 rūšys, augančios Azijoje, Šiaurės Amerikoje, Japonijoje, Himalajuose, Vidurio bei Vakarų Kinijoje. Mūsų respublikoje pradėtas auginti kai kurių gėlininkų mėgėjų sodybose. Augalas retas, įdomus: dekoratyvūs ir lapai, ir vaisiai; tai nebūdinga daugiametėms gėlėms. Dekoratyvus nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Vaistinis augalas.
Himalajinis pėdlapis.
Kilęs iš Himalajų. Kultivuojamas nuo 1860 m. Augalas žolinis, 40-60 cm aukščio. Šakniastiebis horizontalus, cilindriškas, paviršius rudas, vidus baltas, iki 1,5 cm skersmens, su baltomis šaknimis. Stiebas tvirtas (vienas arba keli), 20-40 im ilgio, nešakotas. Iš šakniastiebio pagrindo išauga 1-2 ilgakočiai, 30-40 cm aukščio, dėmėti, triskiaučiai, penkiaskiaučiai, skydiški lapai; vasarą jų pakraščiai parausta.
Dar neišsiskleidus lapams virš jų iškyla didelis (apie 5 cm skersmens), rausvas arba baltas žiedas (su 4-6 vainiklapiais ir 12-15 kuokelių). Žydi gegužės pradžioje-gegužės pabaigoje, apie 2 savaites. Po to augalas vešliai sulapoja. Vaisiai iš pradžių būna žali, vėliau parausta, apie 5-7 cm ilgio, panašūs į didelę slyvą, apyvaisis raudonas, jame labai daug Graikiškai pous, podos koja; phyllon lapas; augalų lapai panašūs į anties koją.
Šviesiai rudų sėklų. Jie išsilaiko iki šalnų. Visos augalo dalys, išskyrus vaisius, yra nuodingos. Vaisiai net valgomi, tik nelabai skanus. Veislė ‘Majus’ 50 cm aukščio, žiedai rožiniai, lapai labiau dėmėti ir vaisiai šiek tiek didesni nei rūšinių.
Skydinis pėdlapis.
Auga JAV rytinėje ir pietinėje dalyse, netankiuose, drėgnuose miškuose. Kultivuojamas nuo 1664 m. Augalas 30 cm aukščio. Lapai žali, giliai skiautėti. Žiedai balti. Žydi gegužės antroje pusėje. Vaisiai gelsvi, sunoksta rugpjūčio mėn.
Pėdlapiai gerai auga paunksnėje, purioje, ne per sunkioje, ne per sausoje, drėgnoje, derlingoje dirvoje. Netinka kalkinga žemė. Himalajinis pėdlapis mėgsta purią, drėgną lapinę žemę, į kurią įmaišyta komposto arba durpių.
Žiemoja nepridengti. Kerai (su žemės gumulu) sodinami 30-50 cm atstumu. Dauginama dalijant kerą, šakniastiebio dalimis ir sėklomis. Sėlos sėjamos iš rudens arba anksti pavasarį tiesiog į dirvą. Sodmenis ir sėjinukus reikia auginti nesaulėtoje vietoje. Realizuojami antraisiais metais. Žydi ir dera trečiaisiais metais.
Sodinama pavieniui arba laisvomis grupėmis gazone su kitomis daugiametėmis gėlėmis, mišriose lysvelėse, alpinariumuose, prie medžių. Gėlyne pėdlapio dėmės įspūdingos tarp širdžialapių tijarėlių, rasakilų, šliaužiančiųjų žiemių arba šalia kininių astilbių ‘Pumila’. Kur vėsus oras ir drėgna dirva, pavėsis, pėdlapiai sodinami su šiomis daugiametėmis gėlėmis: astilbėmis, peltifiliais, raktažolėmis, rodžersijomis, didžiažiedėmis telimomis. Paunksnėje galima komponuoti su širdžialape tijarėle ir trilape valdšteinija.