PELARGONIJA- kambarinė žydinti gėlė
Pelargonija (Pelargonium)
Snaputinių (Geraniaceae) šeimos, kilusi iš Pietų Afrikos. Į Europą ji buvo atvežta XVI amžiaus pabaigoje.
Kambariuose dažniausiai auginamos 3 pelargonijos rūšys: juostuotoji (P. zonale Ait.), didžiažiedė (P. grandiflorum Villd.) ir svyrančioji (P peltatum Ait.).
Juostuotoji pelargonija. Puskrūmis, išauga iki 70 centimetrų aukščio, stiebas stačias, tvirtas, šakotas. Lapai apvalūs, dažnai rausvai juostuoti. Žydi beveik ištisus metus tuščiaviduriais arba pilnaviduriais į tankų skėtį sutelktais baltos, rožinės, ryškiai raudonos ir purpurinės spalvos žiedais. Ji auginama ir darželių papuošimui.
Didžiažiedė pelargonija. Stiebas sumedėjęs, 60 centimetrų aukščio. Lapai susimetę klostėmis, kietoki. Žiedai dideli, su gražiomis, tamsiomis dėmemis, šiek tiek primena našlaičių žiedus.
Svyrančioji pelargonija. Turi pusiau sumedėjusį, žemyn svyrantį stiebą ir kietus odiškus lapus. Žydi baltais, rožiniais, raudonais ir purpuriniais žiedais.
Dauginimas, daiginimas
Visos pelargonijos dauginamos auginiais ir sėklomis. Auginiais galima dauginti nuo vasario iki rugpiūčio mėnesio. Žiemą pelargonijų ūgliai paprastai ištįsta (išbėga). Lapai pasidaro maži su ilgais lapkočiais. Tokias pelargonijas vasario mėnesio pabaigoje reikia genėti, trumpinant visus ūglius taip, kad jų apačioje paliktų 3-4 lapai. Nupjautus jaunus ūglius galima panaudoti dauginimui.
Persodinimas
Pelargonijos persodinamos anksti pavasarį į žemių mišinį, paruoštą iš velėninės, lapinės, mėšlinės žemės ir smėlio (santykiu 2:1:1:1). Jos nemėgsta didelių vazonų. Vasarą laistomos gausiai, o žiemą — saikingiau. Gerai žiemoja sausame, šviesiame, esant 5-8 temperatūrai, kambaryje.
Sėklomis pelargonijos dauginamos tik tada, kai norima gauti naujų veislių. Sėklų išaugintos pelargonijos žiedai dažniausiai būna nepanašūs į motininio augalo žiedus.
Pasitaikančios ligos: KEKERINIS PUVINYS
Šaltinis: wikipedia