Piramidinė, Trišakė, Tankialapė uolaskėlė
Tankialapė uolaskėlė.
Auga Vidurio ir Šiaurės Vakarų Europoje, Islandijoje bei Britų salyne, paprastai uolose, drėgnose vietose. Lietuvoje introdukuota. Stiebas prie pamato raudonas. Iš lapinių ūglių išauga didelis, purus, tankus kilimas. Lapai šviesiai žali, ilgakočiai, su 3 (rečiau 5-9) skiltimis. Žiedynkočiai 15-30 cm aukščio, jų viršūnėje 3-7 žiedų purios šluotelės ar sudėtinio skėčio pavidalo žiedynas. Žydi gegužės-birželio mėn. Sėklas subrandina. Žiemoja nepridengta. Dekoratyvi ištisus metus.
Trišakė uolaskėlė.
Aptinkama šiaurinėje Ispanijoje kalkakmenių uolose, skaldos sąvartynuose. Lietuvoje introdukuota. Želdiniuose retai auginama. Augalas iki 10 cm aukščio. Ūgliai ploni, trapūs. Lapai odiški, ilgakočiai, su 3 skiltimis. Žiedynkotis 15-20 cm aukščio, jo viršūnėje skėtiškos šluotelės pavidalo žiedynas.
Žiedai balti. Žydi gegužės-birželio mėn., 32-40 dienų. Sėklos pribręsta. Lapai visžaliai. Atspari tiesioginiams saulės spinduliams ir žydi vėliau nei kitos uolaskėlių rūšys. Šiai sekcijai priskiriama ir daugiau puošnių uolaskėlių.
Piramidinė uolaskėlė.
Paplitusi Alpių pietrytinėje dalyje, Karpatuose, Norvegijoje, Švedijos vidurinėje dalyje, Islandijoje ir Šiaurės Amerikoje. Auga ant silikatinių, nekalkingų, drėgnų uolų, daliniame arba visiškame pavėsyje.
Kultivuojama nuo 1596 m. Lietuvoje introdukuota rūšis. Pagalvėlinis augalas. Stiebas status (retai palinkęs), šakotas, 20-60 cm aukščio. Lapai odiški, storoki, apatiniai plačiai linijiški (viršūnė kiaušiniška), pliki, odiški, smulkiai dantyti, 2-8 cm ilgio, 6-17 mm pločio, skroteliniai, stiebiniai panašūs į pamatinius, 1-3 cm ilgio, apaugę trumpais plaukeliais.
Žiedai balti, su rausvomis gyslomis (kai kurių formų su raudonais taškeliais); žiedynas daugiažiedė, 8-10 cm skersmens šluotelė (piramidės pavidalo). Žydi gegužes-liepos mėn., 35-40 dienų. Sėklas subrandina. Lapai visžaliai. Ypač dekoratyvi forma ‘Pyramidalis’.
Žiauberinė uolaskėlė.
Auga Alpėse ir Jugoslavijoje. Aptinkama kalkingose uolose, ant dolomitų. Lietuvoje introdukuota rūšis. Lapai mėlynai žali, linijiški, iki 5 cm ilgio, stori, odiški, kalkių nuosėdos ant paviršiaus suteikia augalui sidabrišką spalvą; išauga 2-8 cm skersmens, tanki lapų skrotelė.
Žiedynkotis šakotas, 20-40 cm ilgio, apaugęs plaukeliais. Žiedai balti, retai su raudonais taškeliais. Žydi, gegužės-birželio mėn. Sėklų užmezga gausiai. Dekoratyvi ištisus metus. Pakenčia saulėtą vietą. Gražūs deriniai būna su perkūnropėmis.
Šluotelinė uolaskėlė (Aizono uolaskėlė).
Paplitusi Šiaurės pusrutulyje (Pirėnuose, Alpėse, Apeninuose, Korsikoje, Karpatuose, Balkanų pusiasalyje, Kaukaze, Skandinavijos kalnuose, Grenlandijoje ir Šiaurės Amerikos rytinėje dalyje). Auga uolų plyšiuose, akmenuotose pievose, kalkingose žemėse, ant uolų iškyšulių. Kultivuojama nuo 1731 m. Lietuvoje introdukuota rūšis.
Gamtoje daug porūšių bei varietetų, kurie skiriasi augalų aukščiu ir žydėjimo laiku. Stiebas status, kartais išsilankstęs, nelabai lapuotas, viršutinė dalis šakota ir plaukuota. Augalas iki 100 cm aukščio. Apatiniai lapai pilkai žali, liežuviški arba kiaušiniški, odiški, padengti kalkių nuosėdomis, 0,8-6 cm skersmens skrotelėje, stiebiniai maži ir elipsiški.
Žiedai balti, gelsvai balti; žiedynas ilgas, šluotelės pavidalo, purus. Žydi birželio pradžioje-rugpjūčio mėn., 30-40 dienų. Sėklų subrandina gausiai, dažnai savaime pasisėja. 17 000 sėklų sveria 1 g. Lapai žaliuoja žiemą. Dekoratyvi visą vegetaciją.
Iš porūšių, varietetų bei kultūrinių formų ypač dekoratyvios yra ‘Altissima’, ‘Grandiflora’ ir ‘Rosea’. Uolaskėlių dekoratyvumas priklauso nuo jų auginimo vietos ir dirvožemio savybių. Robertsoniana sekcijos uolaskėlės sodinamos daliniame arba visiškame pavėsyje, nesunkioje, humusingoje, drėgnoje dirvoje. Saulėtoje vietoje skursta.
Pakankamai drėgnoje dirvoje gali augti ir saulėtoje vietoje. Pakenčia mindymą. Į nuolatinę vietą sodinama 20 cm atstumu (1 m² 8-10 arba 12 kerų). Dažnai persodinėti nebūtina. Vienoje vietoje auga iki 10 metų. Auginama didelėmis grupėmis (po 10-20 kerų).