Rožių ligos: Degligė, Tikroji miltligė, Rūdys
Degligė. Pavasarį, netrukus po rožių nudengimo, ant stiebų atsiranda tamsios parudavusiais arba net paraudonavusiais kraštais dėmės, kurių vidus vėliau paruduoja. Dėmių viduryje žievė sutrūkinėja, ir jos paviršiuje susiformuoja gausas smulkūs taškeliai, kurie yra ligos sukėlėjo Coniothyrium Wernsdorffiae Laub. grybo vaisiakūniai-piknidžiai su viduje esančiomis sporomis. Ligai stipriai išsivysčius, dėmės būna didelės ir jų labai daug. Priklausomai nuo ligos pažeidimo intensyvumo rožės gali žūti per 1-3 metus. Ši liga labai paplitusi, ir nuo jos gana dažnai žūva ištisi rožynai.
Degligės profilaktikai rudenį, prieš uždengiant rožes, nupurkšti jas 2% Bordo skiediniu. Rudenį, prilenkiant rožes uždengimui žiemai ir dengiant jas, nepažeisti stiebą ir jokiu būdu iš rudens jų nekarpyti, kadangi žaizdelės sudaro palankias sąlygas ligai plisti. Pavasarį, rožes nudengus, deglige pažeistus stiebus, kad neplistų infekcija, būtina iškarpyti ir sudeginti, nes virš dėmių išsprogę stiebai vis tiek po kurio laiko nudžiūsta. Po to, prieš rožėms sprogstant, nupurkšti jas 3-5% geležies sulfato tirpalu. Jeigu purškimas suvėlinamas, tada vietoj geležies sulfato purkšti 1 proc Bordo skiediniu.
Tikroji miltligė. Miltligė puola antžemines rožių dalis, bet labiausiai jaunus ūglius ir lapus. Sergančio augalo dalys apsitraukia baltu aptraukalu, lapai raukšlėjasi, ūgliai deformuojasi, pumpurai neišsiskleidę nudžiūsta. Baltas aptraukalas — ligos sukėlėjo Sphaerotheca pannosa (Wals.) Lev. grybiena su konidijomis, kuriomis liga plinta vasarą. Rudeniop baltame aptraukale išsivysto juodi maži taškeliai — grybo kleistokarpiai, kurie žiemoja ir perduoda infekciją ateinantiems melams. Daugelis rožių veislių labai dažnai serga miltlige.
Auginimui reikia atrinkti atsparias miltligei rožių veisles. Tik pasirodžius pirmiesiems ligos simptomams, rožes pakartotinai kas 12-15 dienų purkšti karatanu, ftalanu arba vario sulfato ir žaliojo muilo skiediniu. Miltligę taip pat gerai veikia pakartotinas purškimas kalio permanganato ir kalcinuotos sodos tirpalu. 10 litrų vandens imti 10 g kalio permanganato ir 50 g kalcinuotos sodos. Purškimui dar naudojamas česnako antpilas: 10 litrų vandens imti 20-30 g susmulkintų česnako galvučiu ir, užpylus vandeniu, palaikyti 2-3 dienas. Gerai veikia ir kartotinas dulkinimas siera, tik temperatūra tuo metu turi būti ne žemesnė kaip 19°C. Neturint minėtų priemonių, vegetacijos metu rožes dar galima purkšti ir Bordo 1 proc arba Burgundijos 0,75% skysčiais, tačiau jie veikia kiek silpniau. Kovojant su miltlige, geresnis efektas gaunamas tada, kai purškiama arba dulkinama vienu chemikalu, bet, pakaitomis pavartojus vieną arba du kartus vieną chemikalą, vartojamas kitas.
Raudonjuodis rožių lapų dėmėtumas. Liga gali pažeisti visas antžemines augalo dalis, tačiau labiausiai ja serga lapai. Apie vidurvasarį ant lapų atsiranda didelės juodos, kiek rausvu atspalviu dėmės, kuriu pakraščiai spinduliškomis gijelėmis įsišakoja į sveiką lapo audinį. Dėmių viduje susiformuoja ligos sukėlėjo Diplocarpon rosae (Lib.) Wolf. grybo stromos, kurių paviršiuje išauga konidijakočiai su sporomis. Jomis liga plinta vasara. Stipriai pažeisti lapai nukrinta pirma laiko. Pavasarį ant rudenį nukritusiu ligos pažeistų lapų randami periteciai su aukšliais, iš kurių išsvaidomos aukšliasporės. Jomis grybas vėl iš naujo apkrečia rožes. Ši liga taip pat plačiai paplitusi.
Pažeistus lapus ir įvairias atliekas reikia visą laiką šalinti. Augalus pakartotinai purkšti 1% Bordo skysčiu.
Rūdys. Pavasarį ant jaunų rožių lapkočių ir apatinės lapų pusės susiformuoja oranžiniai ligos sukėlėjo Phragmidium disciflorum (Tode) James grybo ecidžių šešėliai. Iš jų išdulkėjusios ecidės vėl apkrečia rožes, ir vasarą apatinėje lapų pusėje jau susiformuoja smulkūs geltoni uredosporu spuogeliai. Liga šiuo metu rožėms padaro daugiausia nuostolių, kadangi išdulkėjusios uredosporos apkrečia rožių lapus ir išaugina pakartotinai keletą generacijų. Stipriai pažeisti lapai pagelsta ir pirma laiko nukrinta. Rudenį vietoj uredosporų spuogelių susiformuoja tamsūs teleutosporu spuogeliai. Peržiemojusios teleutosporos dygsta, išaugina bazidiosporas, kuriomis pavasarį rožės vėl iš naujo apsikrečia rūdimis. Ši liga Lietuvoje yra plačiai paplitusi ir rožėms padaro daug nuostoliu.
Kovojant su rūdimis, reikia auginti atsparias joms rožių veisles, šalinti stipriai pažeistus lapus ir kitas augalų dalis. Anksti pavasarį prieš išsprogimą rožes ir aplink jas žemę nupurkšti DNOK 1 proc suspensija. Vegetacijos metu purkšti Bordo 1% skiediniu.