Stiebagumbių didumas priklauso nuo rūšies. Kai kurie rūteniai (pav., geltonasis) turi šakniastiebius. Lapai 2-3 kartus trilapiai. Žiedai su pentinais, alyvinės, violetinės, purpurinės, baltos, geltonos ir kitokių spalvų; žiedynas – kekė. Vaisius dėžutė.
Žinoma apie 100 rūšių, paplitusių šiaurinėje ir Centrinėje Azijoje, Viduržemio pajūrio baseino zonoje, Vidurio Europoje. Lietuvoje 4 savaiminės rūšys, kitos introdukuotos.
Paplitęs Sibire ir Mongolijoje. Stiebas tiesus, 15-30 cm aukščio. Lapai pilkai žali. Žiedai kekėje (iki 5 cm ilgio), geltoni. Žydi gegužės pirmoje pusėje, 25-30 dienų. Sėklos sunoksta.
Auga Skandinavijoje, Centrinėje ir Rytų Europoje, Balkanuose, Mažojoje Azijoje. Augalas 15-30 cm aukščio. Stiebagumbis tuščiaviduris. Lapai stambūs, plunksniškai suskaldyti, 2-3 kartus trilapiai. Kekė ilgakotė, cilindriška, gausiažiedė. Žiedai 2-2,5 cm ilgio, violetiškai rausvi, rečiau gelsvai balti. Žydi balandžio-gegužės mėn., 20-25 dienas. Sėklos sunoksta.
Paplitęs Vakarų Sibire ir Vidurinėje Azijoje. Stiebai tiesūs, iki 20 cm aukščio. Žiedynas – trumpa, plokščia kekė. Žiedai geltoni, pakraščiai oranžiniai, iki 2 cm skersmens, žydi gegužės mėn., 20-25 dienas. Sėklos sunoksta.
Vakarų ir Vidurio Europoje, Italijoje auga savaime ir auginamas kaip dekoratyvinis. Lietuvoje pasitaiko darželiuose. Šakniastiebis gulsčias, 10-20 cm ilgio. Stiebas status, šakotas, iki 30 cm aukščio. Iš šakniastiebio išauga keletas stiebų. Lapai trilapiai. Žiedai geltoni, kekėse. Žydi nuo gegužės iki rugsėjo mėn. Sėklos sunoksta.
Auga Skandinavijoje, Rytų Europoje, Rytų Sibire, Vidurinėje ir Mažojoje Azijoje. Aptinkamas miškuose, krūmuose. Stiebagumbiai pilnaviduriai, nedideli. Augalas 10-20 cm aukščio. Žiedai kekėse, rausvai violetiniai arba rausvi. Žydi balandžio-gegužės mėn., 20-25 dienas. Sėklos sunoksta.
Visi rūteniai žiemoja nedengti (tuščiavidurius rekomenduojama lengvai pridengti). Dekoratyvūs balandžio-birželio pirmą pusę (išskyrus geltonąjį). Sodinama pavėsyje, tarp medžių ir krūmų, nes dauguma rūtenių žydi, kai medžiai būna dar nesulapoję. Mėgsta lengvą, humusingą dirvą; nederlinga pagerinama pūdiniu (10 kg/m²). Lapams baigiant džiūti stiebagumbiai iškasami. Jie laikomi vazonėliuose ar dėžutėse su smėliu arba durpėmis. Jei smėlis ar durpės perdžiūsta, reikia truputį sudrėkinti vandeniu. Gumbai sodinami rugpjūčio pabaigoje rugsėjo mėn., 5 cm gyliu, 8-10 cm atstumu (1 m² 60-80 gumbų).
Sudygę augalai rūpestingai prižiūrimi. Žydėti pradeda trečiaisiais metais. Sodinama tarp medžių ir krūmų su kitais pavasariniais efemerioidiniais augalais arba vienarūšėmis grupėmis. Geltonąjį rūtenį geriau sodinti žemesnėse alpinariumo vietose, prie vandens telkinių. Žiedai vandenyje laikosi trumpai.
Rūtenius dar galima dauginti sėklomis (500-600 sėklų sveria 1 g). Jos sėjamos rudenį į dėžutes arba lysves. Dėžutės laikomos žiemą lauke. Pasodinti jauni daigai sunkiai prigyja, todėl rekomenduojama sėti į nuolatinę vietą. Sėklos išdėstomos 1-1,5 cm atstumu, tarp eilučių tarpai 9-8 cm.
Alstromerijų (Peru lelijų, Alstroemeria) žydėjimas dažniausiai būna trumpas tada, kai augalas greitai pereina į „poilsio/apsaugos“ režimą: per karšta, per sausa, per mažai maisto arba neteisingai pašalinami nužydėję stiebai. Gera žinia – žiedų bangą dažnai galima pailginti gana paprastais veiksmais. Kodėl alstromerijos žydi trumpai (dažniausios priežastys) Karštis ir …
Driada - erškėtinių šeimos žemaūgis, visžalis, dekoratyviais lapais ir vaisiais krūmokšnis. Gentyje 2 rūšys ir vienas sodinis hibridas. Auga tundroje, alpinėje ir subalpinėje kalnų juostoje, ant kalkingų uolų. Respublikoje reta, auginama tik botanikos soduose ir kai kurių gėlininkų mėgėjų darželiuose. Aštuoniukė driada. Paplitusi Europos kalnynuose …
Svyrantys gvazdikai yra dekoratyviniai augalai, pasižymintys ilgais, svyrančiais stiebais ir puošniais žiedais. Šie augalai ypač tinka kabantiems vazonams, balkonams ar terasoms, nes jų svyrantys ūgliai sukuria įspūdingą ir elegantišką vaizdą. Pagrindinės savybės: Žiedai: Svyrantys gvazdikai turi gausius, kvapnius žiedus, kurie gali būti įvairių spalvų – nuo baltos, …
[lc_the_thumbnail size= 'post-full' class = "w-100 min-vh-25 min-vh-md-50 mb-n7" style="max-height: 400px;object-fit: cover;"] [lc_the_title link=0] [lc_the_date] [lc_the_terms taxonomy=category class="" link_class="badge bg-primary rounded-pill link-light text-decoration-none"] Eleboras (Helleborus) – vėdryninių šeimos daugiametis žolinis augalas. Pagrindinė šaknis ilga, tvirta, sustorėjusi, apaugusi smulkiomis šaknimis. Stiebai 20-50 cm aukščio. Lapai pamatiniai …