Categories
DAUGIAMETĖS GĖLĖS

Rūtenis – daugiametis žolinis augalas

Rūtenis – aguoninių šeimos daugiametis, dažniausiai su stiebagumbiais, efemeroidinis, žolinis augalas.

Rūtenis – daugiametis žolinis augalas

2023-04-12

Rūtenis – aguoninių šeimos daugiametis, dažniausiai su stiebagumbiais, efemeroidinis, žolinis augalas.


Stiebagumbių didumas priklauso nuo rūšies. Kai kurie rūteniai (pav., geltonasis) turi šakniastiebius. Lapai 2-3 kartus trilapiai. Žiedai su pentinais, alyvinės, violetinės, purpurinės, baltos, geltonos ir kitokių spalvų; žiedynas – kekė. Vaisius dėžutė.

Žinoma apie 100 rūšių, paplitusių šiaurinėje ir Centrinėje Azijoje, Viduržemio pajūrio baseino zonoje, Vidurio Europoje. Lietuvoje 4 savaiminės rūšys, kitos introdukuotos.

Rūtenis – aguoninių šeimos daugiametis, dažniausiai su stiebagumbiais, efemeroidinis, žolinis augalas.

Auksaspalvis rūtenis.

Paplitęs Sibire ir Mongolijoje. Stiebas tiesus, 15-30 cm aukščio. Lapai pilkai žali. Žiedai kekėje (iki 5 cm ilgio), geltoni. Žydi gegužės pirmoje pusėje, 25-30 dienų. Sėklos sunoksta.

Tuščiaviduris rūtenis.

Auga Skandinavijoje, Centrinėje ir Rytų Europoje, Balkanuose, Mažojoje Azijoje. Augalas 15-30 cm aukščio. Stiebagumbis tuščiaviduris. Lapai stambūs, plunksniškai suskaldyti, 2-3 kartus trilapiai. Kekė ilgakotė, cilindriška, gausiažiedė. Žiedai 2-2,5 cm ilgio, violetiškai rausvi, rečiau gelsvai balti. Žydi balandžio-gegužės mėn., 20-25 dienas. Sėklos sunoksta.

Kilnusis rūtenis.

Paplitęs Vakarų Sibire ir Vidurinėje Azijoje. Stiebai tiesūs, iki 20 cm aukščio. Žiedynas – trumpa, plokščia kekė. Žiedai geltoni, pakraščiai oranžiniai, iki 2 cm skersmens, žydi gegužės mėn., 20-25 dienas. Sėklos sunoksta.

Geltonasis rūtenis.

Vakarų ir Vidurio Europoje, Italijoje auga savaime ir auginamas kaip dekoratyvinis. Lietuvoje pasitaiko darželiuose. Šakniastiebis gulsčias, 10-20 cm ilgio. Stiebas status, šakotas, iki 30 cm aukščio. Iš šakniastiebio išauga keletas stiebų. Lapai trilapiai. Žiedai geltoni, kekėse. Žydi nuo gegužės iki rugsėjo mėn. Sėklos sunoksta.

Paprastasis rūtenis.

Auga Skandinavijoje, Rytų Europoje, Rytų Sibire, Vidurinėje ir Mažojoje Azijoje. Aptinkamas miškuose, krūmuose. Stiebagumbiai pilnaviduriai, nedideli. Augalas 10-20 cm aukščio. Žiedai kekėse, rausvai violetiniai arba rausvi. Žydi balandžio-gegužės mėn., 20-25 dienas. Sėklos sunoksta.

Rūtenio priežiūros darbai

Visi rūteniai žiemoja nedengti (tuščiavidurius rekomenduojama lengvai pridengti). Dekoratyvūs balandžio-birželio pirmą pusę (išskyrus geltonąjį). Sodinama pavėsyje, tarp medžių ir krūmų, nes dauguma rūtenių žydi, kai medžiai būna dar nesulapoję. Mėgsta lengvą, humusingą dirvą; nederlinga pagerinama pūdiniu (10 kg/m²). Lapams baigiant džiūti stiebagumbiai iškasami. Jie laikomi vazonėliuose ar dėžutėse su smėliu arba durpėmis. Jei smėlis ar durpės perdžiūsta, reikia truputį sudrėkinti vandeniu. Gumbai sodinami rugpjūčio pabaigoje rugsėjo mėn., 5 cm gyliu, 8-10 cm atstumu (1 m² 60-80 gumbų).

Sudygę augalai rūpestingai prižiūrimi. Žydėti pradeda trečiaisiais metais. Sodinama tarp medžių ir krūmų su kitais pavasariniais efemerioidiniais augalais arba vienarūšėmis grupėmis. Geltonąjį rūtenį geriau sodinti žemesnėse alpinariumo vietose, prie vandens telkinių. Žiedai vandenyje laikosi trumpai.

Kaip dauginami rūteniai?

Rūtenius dar galima dauginti sėklomis (500-600 sėklų sveria 1 g). Jos sėjamos rudenį į dėžutes arba lysves. Dėžutės laikomos žiemą lauke. Pasodinti jauni daigai sunkiai prigyja, todėl rekomenduojama sėti į nuolatinę vietą. Sėklos išdėstomos 1-1,5 cm atstumu, tarp eilučių tarpai 9-8 cm.

Budlėja drugelių medis

[lc_the_thumbnail size= 'post-full' class = "w-100 min-vh-25 min-vh-md-50 mb-n7" style="max-height: 400px;object-fit: cover;"] [lc_the_title link=0] [lc_the_date] [lc_the_terms taxonomy=category class="" link_class="badge bg-primary rounded-pill link-light text-decoration-none"] Budlėja (lot. Buddleia) - tai lapuočių krūmas, augantis šiltesnio klimato zonose, tačiau gali augti ir šaltesniuose regionuose. Jis pasižymi stambiais lapais ir

Blakėžudės (Cimicifuga) auginimo ir priežiūros vadovas pradedantiesiems

[lc_the_thumbnail size= 'post-full' class = "w-100 min-vh-25 min-vh-md-50 mb-n7" style="max-height: 400px;object-fit: cover;"] [lc_the_title link=0] [lc_the_date] [lc_the_terms taxonomy=category class="" link_class="badge bg-primary rounded-pill link-light text-decoration-none"] Blakėžudė yra gražus ir universalus augalas, galintis suteikti spalvų ir tekstūros bet kuriam sodui. Įspūdinga lapija, aukšti kvapnių žiedų spygliai ir paprasta

Pentinių ligos: Tikroji miltligė, Bakterinė dėmėtligė, Bakterinis juodasis puvinys

Tikroji miltligė. Ant lapą, jauną ūglių, taurėlapių ir stiebų atsiranda pilkšvai balzganas aptraukalas, susidedantis iš ligos sukėlėjo Erysiphe communis Grev. f. delphinii Rabh. grybienos ir konidijų, kuriomis grybas vasarą plinta. Pažeisti lapai susisuka, taurėlapiai ir stiebai paruduoja, išsikraipo. Stipriai išsivysčius ligai, augalai nustoja augti arba

Astras – daugiametis šakniastiebinis augalas

Astras - astrinių šeimos daugiametis šakniastiebinis augalas. Stiebai statūs, nuo 20 iki 150-200 cm aukščio, tvirti. Lapai pražanginiai, pailgi ar lancetiški, sveiki, kartais dantyti, stambūs. Žiedynai - graižai, susitelkę į sudėtinius žiedynus: šluoteles, skėčius arba skėtiškas kekes. Žiedynų būna pavienių - nuo 1,5 iki 6-8