Astilbė ( lot. Astilbe ). Uolaskėlinių ( Saxifragaceae ) šeimos, 60-100 cm aukščio gėlė, kilusi iš Kinijos, Japonijos. Stiebas stačias, šakotas. Lapai plunksniški, tamsiai žaliu arba rausvu blizgančiu paviršiumi. Žiedai balti, rožiniai, raudoni, purpuriniai, violetiniai, smulkūs, susitelkę į purų 20-30 cm ilgio šluotelės pavidalo žiedyną.
Gentyje yra apie 30 rūšių, tačiau ne visos jos dekoratyvios. Astilbė – graži gėlė, kurią galima sodinti sode vieną arba su kitomis gėlėmis (melsvos varpeliai, arunkos, nuospaudos, katilai, rogersijos ir tiaros).
Astilbės priežiūra (laistymas, tręšimas, genėjimas)
Karštomis ir saulėtomis vasaromis astilbes reikia laistyti, kad neišdžiūtų žemė. Jos mėgsta derlingą žemę, todėl bent kartą per metus, geriausia tai daryti du kartus – ankstyvą pavasarį ir vidurvasarį, astilbes reikėtų patręšti gėlių arba universaliomis trąšomis (geriausios - subalansuotos būtent astilbei). Nupjaukite jau pražydusius astilbės žiedynus, tuomet augalas neeikvotų jėgų sėklų brandinimui. Genėti reikia tik augalui pražydus arba ankstyvą pavasarį, bet ne vėlyvą rudenį.
Kada ir kiek žydi astilbė?
Astilbė žydi liepos – rugpjūčio mėnesiais. Žydėjimas trunka 23–35 dienas
Kur geriausiai auga astilbė?
Astilbė geriausiai auga šviesiame (lengvame) pavėsyje ir gerai nusausintame dirvožemyje. Žiemą jo negalima uždengti. Toje pačioje vietoje gali išbūti/augti 4-6 metus.
Astilbės sodinimas
Vasarą sodinami mažai dalinami augalai. Jie gerai auga, jei yra pakankamai drėgmės. Šie augalai geriausiai auga pavėsingose arba pusiau pavėsingose vietose, drėgnoje arba labai drėgnoje dirvoje. Pavėsyje jie žydės retai, pusiau pavėsyje – gausiau, bet ne tiek, kiek saulėtose vietose. Astilbės nėra išrankios dirvoms, tačiau geriausiai tinka rūgštesnės arba neutralesnės. Dirvožemio poringumas yra lemiamas veiksnys, lemiantis gerą astilbės augimą, todėl geriau mulčiuoti durpėmis. Daugiamečių gėlynuose astilbės gali augti ilgai – 20 ir daugiau metų, tačiau norint, kad jos būtų ilgai vešlios, reikia jas patręšti mineralinėmis trąšomis arba rudenį augalus mulčiuoti supuvusiu kompostu.
Kaip dauginti astilbę?
Dauginama kero dalijimu ir sėklomis. Keto dalijimu dauginama pavasarį arba rudenį. Sėklomis astilbė dauginama retai ir dažniausiai tik norint gauti naujas veisles. Sėklos sėjamos pavasarį arba rudenį į lėkštes ar vazonėlius. Daiginama ir daigai laikomi pusiau pavėsyje, nuolat drėkinant žemę. Pirmaisiais metais pasodintus į lysves daigus žiemai reikia pridengti lapais arba durpėmis.
Kur dažniausiai tinka astilbė?
Astilbės tinka lysvelėms apsodinti, grupėms sudaryti, skinti ir pražydinimui žiemą.
Astilbės ligos ir kenkėjai
Astilbės yra atsparios grybelių, bakterijų ir virusų sukeliamoms ligoms, tačiau joms gali pakenkti paprastasis šliužas – parazitinis vabzdys (Paprastoji seiliūgė), kurio suaugėliai ir lervos čiulpia augalų sultis.
Kokios dažniausios astilbės rūšys sutinkamos gėlynuose?
A. japonica Gray. 60-80 cm aukščio, baltais ir rožiniais žiedais. A. davidi hort. – 180 cm aukščio, tamsiai rožiniais žiedais. A. x arendsii Arends – 60 cm aukščio, baltais, rožiniais, raudonais ir purpuriniais žiedais. Pastarosios rūšies yra puikių veislių.
Astilbė (lot. Astilbe) – tai daugiametis žolinis augalas, priklausantis uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimai. Astilbės yra vertinamos dėl savo ažūrinių, plunksniškų žiedynų ir dekoratyvios lapijos. Jos puikiai tinka sodo pavėsingoms vietoms ir suteikia spalvų bei struktūros gėlynams, ypač vasaros mėnesiais.
Aukštis: priklausomai nuo rūšies ir veislės, astilbės gali užaugti nuo 30 cm iki 1,5 m aukščio.
Žiedynai: smulkūs žiedeliai sudaro tankias, plunksniškas šluoteles. Žiedų spalvos varijuoja nuo baltos, švelniai rožinės iki ryškiai raudonos ir purpurinės.
Lapija: lapai yra tamsiai žali, smulkiai suskaidyti, suteikiantys augalui dekoratyvumo net ir po žydėjimo.
RŪŠYS IR VEISLĖS
Astilbe arendsii: populiariausia rūšis, turinti daugybę veislių su įvairiomis žiedų spalvomis ir augimo aukščiais.
Astilbe chinensis: žydi vėliau vasarą, tolerantiškesnė sausroms ir šiltesniam klimatui.
Astilbe japonica: ankstyva žydėjimo rūšis su kompaktišku augimu.
AUGINIMO SĄLYGOS
Šviesa: mėgsta dalinį pavėsį arba pavėsį. Šviesesnėse vietose reikalinga nuolatinė drėgmė. Pernelyg intensyvi saulė gali pažeisti lapus ir trumpinti žydėjimo laikotarpį.
Dirvožemis: derlingas, humusingas, rūgštokas (pH 5,5–6,5), gerai drenuotas, tačiau nuolat drėgnas. Astilbės nemėgsta sausros ir per sauso dirvožemio.
Drėgmė: reikalinga nuolatinė drėgmė, todėl svarbu reguliariai laistyti, ypač sausuoju periodu.
SODINIMAS
Laikas: geriausia sodinti pavasarį arba ankstyvą rudenį, kad augalai spėtų įsišaknyti prieš šalčius.
Atstumai: tarp augalų palikite 30–50 cm atstumus, priklausomai nuo veislės dydžio.
Paruošimas: prieš sodinant dirvą pagerinkite kompostu arba durpėmis, kad padidintumėte jos drėgmės sulaikymo gebą ir derlingumą.
PRIEŽIŪRA
Laistymas: laistykite reguliariai, kad dirva būtų nuolat drėgna, bet neužmirkusi. Svarbu vengti dirvos išdžiūvimo.
Mulčiavimas: aplink augalus paskleiskite organinio mulčo sluoksnį (komposto, žievės), kuris padės išlaikyti drėgmę ir slopins piktžolių augimą.
Tręšimas: pavasarį ir vasaros viduryje patręškite lėtai atpalaiduojančiomis kompleksinėmis trąšomis arba kompostu. Tai skatins sveiką augimą ir gausų žydėjimą.
Genėjimas:
Po žydėjimo galima nupjauti nužydėjusius žiedynus, nors tai nebūtina.
Rudenį arba ankstyvą pavasarį nupjaukite antžeminę augalo dalį iki pat žemės lygio.
DAUGINIMAS
Dalinimas: kas 3–4 metus ankstyvą pavasarį arba rudenį astilbes rekomenduojama padalyti. Tai atjaunina augalą ir skatina vešlesnį žydėjimą.
Sėklomis: galima dauginti sėklomis, tačiau tai ilgas procesas, o sėjinukai gali neatkartoti motininio augalo savybių.
Auginiais: pavasarį galima paimti šakninius ar ūglių auginius ir juos įšaknydinti drėgname substrate.
LIGOS IR KENKĖJAI
Šliužai ir sraigės: gali pažeisti jaunus lapus. Naudokite šliužų kontrolės priemones arba fizinius barjerus.
Grybelinės ligos: perlaistymas ar prastas drenažas gali sukelti šaknų puvinį. Užtikrinkite gerą dirvos pralaidumą vandeniui.
Miltligė: retais atvejais ant lapų gali atsirasti baltos apnašos. Gydymui naudokite fungicidus ir užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją.
NAUDOJIMAS SODE
Gėlynai ir rabatai: astilbės puikiai tinka sodinti grupėmis pavėsingose vietose, sukuriant spalvingus akcentus.
Kompanioniniai augalai: gerai dera su šeimininkėmis (hostomis), paparčiais, bruneromis, bergenijomis ir kitais pavėsį mėgstančiais augalais.
Vandens telkinių pakraščiai: dėl meilės drėgmei, astilbės tinka sodinti prie tvenkinių, upelių ar kitų vandens telkinių.
PAPILDOMI PATARIMAI
Žiemos atsparumas: astilbės yra atsparios šalčiui. Rudenį mulčiavimas padės apsaugoti šaknis nuo temperatūros svyravimų.
Dirvos rūgštingumas: jei dirva per šarminė, galima įterpti durpių ar specialių dirvą rūgštinančių priedų.
Ilgaamžiškumas: reguliarus dalinimas ir tinkama priežiūra užtikrina astilbių sveikatą ir gausų žydėjimą daugelį metų.
Astilbės yra ne tik elegantiškos ir gražios, bet ir palyginti nereiklios gėlės, kurios gali papuošti bet kurį sodą. Jos suteikia struktūrą ir spalvų pavėsingoms vietoms, kur kiti augalai gali neaugti taip gerai. Laikydamiesi šių auginimo ir priežiūros patarimų, galėsite džiaugtis astilbių grožiu ir žavesiu ilgus metus.
Plačiau apie tai:
Astilbė gėlė, auginimas, priežiūra, ligos ir kenkėjaiŠaltinis: https://en.wikipedia.org/wiki/Astilbe