Nors Sanvitalija paprastai vadinama šliaužiančiąja cinija, ji skiriasi nuo tikrųjų cinijų, priklausančių Zinnia spp. genčiai.
Be to, ilgesnis žydėjimo laikotarpis ir spalvingų žiedų struktūra, atitinka kitus Asteraceae šeimos narius. Sanvitalija yra žavus vienmetis augalas, pasižymintis plintančiu augimo būdu ir užaugantis tik iki 15 cm aukščio, todėl puikiai tinka naudoti kaip žemės dangą arba konteineriuose. Augalo smulkūs žali lapai yra išskirtiniai, tačiau jo maži geltoni žiedai yra pagrindinė atrakcija ir yra prilyginami miniatiūrinėms saulėgrąžoms.
Nors sanvitalija yra tikra vienmetė gėlė, kuri kiekvieno vegetacijos sezono pabaigoje žūsta, dėl gausių žiedų ir nesudėtingos prigimties ją pageidautina sodinti kasmet iš naujo. Įprastai šliaužiančiosios zinijos sodinamos pavasarį, kai šalnos jau nebegresia, naudojant vazoninius medelynus. Vis dėlto ją galima nesunkiai išauginti ir iš sėklų.
Tai tikras vienmetis augalas, kuris greitai subręsta ir pradeda žydėti pirmąjį sezoną, praėjus maždaug 10 savaičių nuo sėklų pasėjimo. Sanvitalija yra mažai priežiūros reikalaujanti rūšis, kuri gali būti sėkmingai auginama vidutinio derlingumo dirvožemyje, gausiai apšviestame saulės arba daliniame pavėsyje. Tinkamas drėkinimas labai svarbus jos augimui ir išlikimui, ypač vasaros mėnesiais, kai vyrauja aukšta temperatūra ir drėgmė. Nors šį augalą svarbu nuolat laistyti, jis nepakenčia pernelyg drėgnų sąlygų.
Sanvitalija paprastai sodinamos pavasarį, naudojant vazoninius medelyno augalus, kai dirvožemis pakankamai įšyla, o nakties temperatūra nuolat viršija 10 laipsnių pagal Celsijų. Ruošiantis sodinti, dirvožemį reikia tinkamai išvėdinti ir, jei reikia, papildyti organiniais priedais, pavyzdžiui, kompostu. Augalo šaknų kamuolys turėtų būti padėtas dirvožemio lygyje. Nemažai žmonių, norėdami išvengti neigiamo persodinimo poveikio šliaužiančiosioms cinnijoms, renkasi tiesioginę sėklų sėją tam tikrose vietose. Tiesioginė sėklų sėja paprastai pradedama pavasarį, kai tik dirva būna tinkama dirbti.
Kokio šviesos poreikio reikia Sanvitalijai?
Sanvitalija optimaliai auga, kai kasdien 6-8 valandas yra apšviečiamos tiesioginiais saulės spinduliais, tačiau joms augti tinka ir dalinis pavėsis. Tačiau augalo žydėjimo potencialas priklauso nuo pakankamo tiesioginių saulės spindulių kiekio. Ji gali augti ir tose vietose, kur saulė šviečia nuo keturių iki šešių valandų, tačiau žydės ne taip gausiai kaip tose vietose, kur saulės šviesa būna didesnė.
Kokios temperatūros reikia Sanvitalijai?
Optimalios aplinkos sąlygos Sanvitalijai yra karšta temperatūra ir didelė drėgmė. Ši augalų rūšis, kilusi iš Meksikos ir Gvatemalos, pasižymi stipriu augimu šilto klimato sąlygomis. Priešingai, ji ribotai toleruoja vėsesnę temperatūrą, o žemesnė nei 10 laipsnių pagal Celsijų temperatūra gali lemti jos nudžiūvimą ir galimą žūtį.
Kokių trąšų reikia sanvitalijai?
Norint paskatinti augalų augimą ir žydėjimą, būtina užtikrinti, kad dirvožemis būtų vidutiniškai derlingas. Nors Sanvitalijai nekeliami labai specifiniai reikalavimai, jei dirvožemis neatitinka vidutinių standartų, jį gali tekti papildyti organinėmis arba subalansuotomis įprastinėmis trąšomis. Sanvitalijos augimui gali būti naudinga naudoti lėto atpalaidavimo trąšas arba periodiškai tręšti skystomis trąšomis, kai jos sodinamos konteineriuose ar vazonuose.
Kokio dirvožemio reikia Sanvitalijoms?
Sanvitalija gali prisitaikyti prie įvairių dirvožemio tipų - nuo vidutinio iki turtingo humuso, ji tinka net akmenuotai aplinkai. Nepaisant to, augalui būtina gerai drenuoti dirvožemį, kad jame nesikauptų vanduo ir vėliau nesupūtų šaknys.
Kaip tinkamiausia laistyti Sanvitaliją?
Nors Sanvitalija gali ištverti aukštą temperatūrą ir sausros laikotarpius, ją vis tiek reikia reguliariai laistyti. Labai svarbu vengti augalą perlaistyti, tačiau jis pageidauja nuolatinės drėgmės dirvožemyje. Sausu oru, jei šie augalai auginami konteineryje, juos gali tekti laistyti kartą ar du kartus per dieną. Tikslas - palaikyti drėgną, bet gerai aeruojamą dirvožemį, kuris tarp laistymų šiek tiek išdžiūsta, tačiau neturi būti pernelyg sausas ir trupėti. Jei auginami konteineryje, svarbu užtikrinti, kad vazone būtų drenažo skylės.
Kokios pagrindinės sanvitalijų rūšys?
Yra keliolika pavadintų Sanvitalijos veislių, dažniausiai išvestų dėl nedidelių žiedų formos ir spalvos ar lapų skirtumų:
'Sprite' serijai būdingi pusiau dvigubi oranžinių ir geltonų atspalvių žiedai su tamsiai rudomis centrinėmis dalimis. Šie augalai paprastai pasiekia 25-30 cm aukštį.
'Gold Braid' veislė pasižymi dideliu žydėjimu, jai būdingi aukso geltonumo žiedynai su tamsiai rudos spalvos centrais.
Augalų rūšies 'Irish Eyes' žiedai oranžiškai geltoni, su žaliais centrais, jų augimo tempas lėtas, o didžiausias aukštis - 15 cm.
Augalas, vadinamas 'Mandarin Orange', pasižymi dvigubais žiedais, kurių žiedai yra ryškios ir sodrios oranžinės spalvos su tamsiai rudos spalvos centru. Šie žiedai labai panašūs į miniatiūrines saulėgrąžas.
Kaip teisingai genėti sanvitaliją?
Sanvitalija, kuri yra puikus ir nereiklus sodų ir konteinerių augalas, išvaizdai palaikyti galima naudoti genėjimą. Šie augalai turi savaime išsiskleidžiančius žiedus, todėl nereikia šalinti nužydėjusių žiedų. Augalas natūraliai nusiskina sudžiūvusius žiedus ir išaugina šviežius, taip užtikrindamas nuolatinį ir švarų augimą. Kad augalai neperaugtų, galima nukirpti per ilgus stiebus, taip išlaikant juos kompaktiškus ir gerai prižiūrimus.
Kokie pagrindiniai sanvitalijos dauginimo būdai?
Sanvitalija galima dauginti trimis būdais: sėklomis, dalijant šakniastiebius ir nupjaunant stiebus, kad jie įsišaknytų auginimo terpėje. Sėklų dauginimas dažniausiai naudojamas komerciniuose objektuose, o stiebų pjaustymą renkasi namų sodininkai, norintys žiemą išsaugoti mėgstamus augalus kambaryje. Toliau aprašomas stiebo pjovimo dauginimo procesas.
Prasidėjus rudeniui rekomenduojama aštriomis žirklėmis iš stipriai augančių augalų paimti maždaug 15-20 cm ilgio stiebo auginius. Svarbu pašalinti visus žiedus ir žiedpumpurius, taip pat apatinius 5 cm lapų nuo kiekvieno auginio. Nupjautą dalį įmerkite į įsišaknijimo hormoną, tada dauginamąją dalį įdėkite į 10 cm indą su sėklų mišiniu arba įprasta vazonų terpe.
Indą įdėkite į permatomą plastikinį maišelį, kuris nėra sandariai uždarytas, ir pastatykite jį šviesioje, netiesiogiai apšviestoje vietoje. Reguliariai įvertinkite vazono būklę ir, jei dirva išsausėja, nedideliais kiekiais palaistykite. Kas savaitę atsargiai traukdami stiebą stebėkite, kaip vystosi šaknys. Pasipriešinimas rodo, kad šaknys įsitvirtino auginyje.
Šaknims suformavus išsamų tinklą, rekomenduojama išimti vazonėlį iš plastikinės dangos ir tęsti augimą šiltoje ir saulės apšviestoje vietoje. Augalą galima išlaikyti patalpoje naudojant dirbtinį apšvietimą iki pavasario atėjimo. Augalą patartina persodinti į lauką, kai naktinė temperatūra nuolat viršija 10 laipsnių pagal Celsijų.
Sanvitalijos auginimo iš sėklų procesas yra gana paprastas, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad šie augalai gali blogai augti persodinti. Norint pasiekti optimalių rezultatų, rekomenduojama sėklas sėti tiesiai į norimą vietą, o ne naudoti pradedamąsias lėkšteles. Gali būti šiek tiek varginantis darbas rinkti palyginti mažas sėklas iš pražydusių žiedų, tačiau jas galima saugoti per žiemą ir sodinti pavasarį. Svarbu rinkti tik atvirai apdulkintų veislių sėklas, jei norite užtikrinti vienodus rezultatus, nes hibridinės sėklos neužaugins identiškų tėvinių augalų. Be to, hibridines sėklas patartina pirkti iš geros reputacijos sėklininkystės įmonių.
Kad šios sėklos pradėtų dygti, jas būtinai turi veikti saulės šviesa. Patariama sėklų neįkasti per giliai į dirvą, o švelniai įspausti jas į dirvos paviršių arba laisvai padengti sėklų pradmenų mišiniu. Labai svarbu kasdien laistyti sėklas ir palaikyti nuolat drėgną dirvos aplinką, kad būtų lengviau dygti. Išsamios informacijos apie sėklų sėją ir priežiūrą rekomenduojama ieškoti ant sėklų pakuotės pateiktose instrukcijose. Sėkloms sudygus, augalai paprastai pražysta maždaug po dešimties savaičių. Kad sodas pražystų anksčiau, sodininkai dažnai pageidauja pradėti augimo procesą patalpoje, likus maždaug dviem-trims savaitėms iki numatomų paskutinių šalnų.
Ar reikia persodinti sanvitaliją?
Dėl kompaktiško augimo ir gausaus žydėjimo palanku auginti Sanvitalija konteineriuose. Norint užtikrinti optimalų augimą, labai svarbu užtikrinti tinkamą drenažą naudojant aukštos kokybės akytą vazonų mišinį ir indą su drenažo angomis. Taip išvengsite vandens prisotinimo ir pagerinsite šaknų būklę.
Konteineriuose auginamiems augalams dažnai reikia daugiau maistingųjų medžiagų nei soduose auginamiems augalams, nes dėl dažno laistymo maistingosios medžiagos gali greitai pasišalinti iš vazono terpės. Norint užtikrinti optimalų Sanvitalija augimą konteineriuose, gali prireikti papildomų trąšų. Jei reikia, šie augalai gali gauti reikiamų maistinių medžiagų žydėjimui pagyvinti, jei reikia, naudodami laikinai išsiskiriančias arba granuliuotas trąšas, taip pat subalansuotas skystas trąšas. Paprastai šalčiui jautrūs augalai pašalinami ir sunaikinami pasibaigus vegetacijos sezonui. Tačiau jei augalai nepašalinami, jie gali pritraukti paukščius, kurie ieškos sėklų, esančių sudžiūvusiuose žieduose, kad galėtų prasimaitinti.
Kokios ligos puola sanvitaliją?
Sanvitalija paprastai yra atspari kenkėjams ir ligoms. Tačiau ji nėra visiškai atspari ir gali susidurti su tokiomis problemomis kaip grybinės lapų dėmės ar miltligė. Šias problemas galima sumažinti taikant tinkamus laistymo būdus, t. y. mirkant žemėje, o ne purškiant iš viršaus.
Kaip priversti Sanvitalija žydėti?
Bendras būdas, kaip pasiekti, kad Sanvitalija žydėtų, yra užtikrinti, kad jos gautų daug vandens ir saulės šviesos - paprastai to pakanka. Dažniausiai šie augalai gausiai žydi visą vasarą, kol rudenį atkeliauja vėsesni orai. taip pat: ilgų, silpnų stiebų nupjovimas gali paskatinti tankesnį augimą ir gausesnį žiedų skaičių. Svarbu užtikrinti, kad augalas gautų pakankamai saulės šviesos. Jei šliaužiančiosios zinijos auginamos konteineriuose, gali būti naudinga jas papildomai maitinti. Vis dėlto dėl per didelio tręšimo sodo augalai, kurie ir taip auga pakankamai turtingoje dirvoje, gali išauginti pailgus stiebus, neduodančius daug žiedų.
Dažniausiai pasitaikančios problemos su Sanvitalija ?
Nors dažniausiai Sanvitalija yra nekenksmingos, sodininkams gali kelti nerimą tokie simptomai, kaip: Daigai neprigija yra didelis iš karto po persodinimo, net jei naudojami vazoniniai sodinukai. Todėl persodinant Sanvitalija būtina būti atsargiems, kad nebūtų pažeistos šaknys, nes šie augalai jautriai reaguoja į judesius. Norint užtikrinti jų išlikimą, patartina su jais elgtis atsargiai. Kai kurie sodininkai, norėdami išvengti šio rūpesčio, nusprendžia sėklas sėti tiesiai į norimas auginimo vietas.
Pastebėta, kad augalai auga ne taip gausiai. Esant optimalioms sąlygoms, pavyzdžiui, derlingam dirvožemiui arba gausiai naudojant trąšas, Sanvitalija gali turėti pailgus stiebus su ribota lapija, pirmiausia esančia galuose. Tokius pailgėjusius stiebus galima intensyviai genėti, taip skatinant naują augimą ir didinant augalo pilnumą bei tankumą.
