Sniegžydrė – Lelijinių šeimos augalas
Sniegžydrė (Chionodoxa Boiss.) Lelijinių (Liliaceae) šeimos augalas. Gentyje 5 rūšys, paplitusios Mažojoje Azijoje ir Kretos saloje. Kaukaze savaime auga 1 rūšis. Žiedai rožiniai, balti arba mėlyni, žvaigždutės pavidalo, pavieniai arba po 3-6 purioje kekėje. Žiedkotis iki 20 cm aukščio. Lapai pamatiniai, plačiai lancetiški, dažniausiai du, užauga pavasarį kartu su, žiedais. Svogūnai nedideli, kiaušiniški, plokšti, 2-3 cm skersmens, šviesūs. Sėklos apvalios, stambios, tamsios.
Didžioji sniegžydrė (Ch. gigantea Whitt.). Žiedai ryškiai mėlyni su violetiniu atspalviu, ant žiedkočio, kuris yra 8–12 cm aukščio, susitelkę 1-5 žiedai. Lapai 2-3, iki 12 cm ilgio, apie 1 cm pločio. Žydi balandžio mėn. viduryje. Intensyviai dauginasi vegetatyviškai.
Šviesioji sniegžydrė (Ch. luciliae Boiss.). Užauga iki 12—16 cm aukščio. Vainiklapių išorinė pusė tamsiai mėlyna, o vidinė šviesiai melsva, beveik balta, po 5-7 žiedus kekėje. Žydi birželio mėn. Sėklas subrandina. Šios rūšies yra balta forma (Ch. lucilae var. alba hort.). Užauga iki 10 cm aukščio. Žiedai balti, iki 2-3 cm skersmens, po 3-4 kekėje. Žydi gegužės mėn.
Krėtinė sniegžydrė (Ch. cretica Boiss.). Užauga iki 20 cm aukščio. Žiedai šviesūs, baltai rožiniai. Žydi keliomis dienomis anksčiau už šviesiąją sniegžydrę. Sniegžydrės auginamos ir prižiūrimos panašiai kaip ir kiti smulkiasvogūniai augalai.
Dauginamos vegetatyviškai ir sėklomis. Subrendusios sėklos labai greitai išsibarsto, todėl, norint jas surinkti, po keru reikia patiesti popieriaus ar medžiagos gabalėlį. Galima jų augimo vietoje lengvai papurenti dirvą ar paberti iki 1 cm sluoksnio kompostinės žemės, kad išbyrėjusios sėklos geriau sudygtų. Sėjinukai pražysta trečiaisiais-ketvirtaisiais metais. Svogūnėliai sodinami rugsėjo mėn. 5-6 cm gylyje 8-10 cm atstumu. Žiemai lengvai pridengiama. Sniegžydrės labai gražiai derinasi su kitais smulkiasvogūniais augalais. Tinka alpinariumams, gazonuose ir daugiamečių grupėse.
Plačiau apie sniegžydres