Telima – uolaskėlinių šeimos žolinis daugiametis augalas. Gentyje apie 12 rūšių, paplitusių Šiaurės Amerikos vakarinėje dalyje. Gėlynuose auginama tik viena rūšis ir jos formos bei veislės. Lietuvoje introdukuota. Želdiniuose dar neauginama.
Didžiažiedė telima.
Auga Šiaurės Amerikos vakarinėje dalyje, pakrančių kalnynuose nuo Aliaskos iki Kalifornijos ant uolėtų šlaitų ir drėgnuose miškuose. Kultivuojama nuo 1826 m. Augalas 60-90 (100) cm aukščio. Lapai širdiški, plaukuoti, karbuoti, ilgakočiai, skroteliniai (skrotelės žiedynų ir stiebo pamatinėje dalyje), žali (rudenį rusvi).
Žiedai neryškūs, žalsvai gelsvi, rausvo atspalvio, varpiški, susitelkę į šluotelę. Žydi nuo gegužės vidurio iki birželio vidurio, 15-20 dienų. Sėklos sunoksta liepos pradžioje. Lapai dekoratyvūs iki vėlyvo rudens. ‘Rubra’ veislės žiedai rožinės gelsvos spalvos, žalsvo atspalvio. Lapai tamsiai žali. Išauga 70-90 cm aukščio.
Auginama pavėsyje (daliniame ir visiškame), drėgnoje, humusingoje dirvoje. Gana greit išauga didelis kupstas. Sodinama 20 cm atstumu (1 m² 5 kerai). Vienoje vietoje auga 8 metus. Kad sėklos nepasisėtų, peržydėjusių augalų patartina nupjauti žiedynkočius. Prieš žiemą naudinga mulčiuoti kompostine-durpine žeme (pagausėja organinių medžiagų šaknų zonoje, ypač prie šaknies kaklelio).
Dauginama sėklomis, dalijant kerą, ūglių dalimis ir lapų skrotelėmis.
Jos išauga prie žiedu amato, rudenį lengvai nukrinta ir kitų metų pavasarį įsišaknija. Atspari ligoms ir kenkėjams. Sodinama alpinariumuose, kalvotų vietų gėlynuose, įvairiarūšių gėlių lysvelėse. Komponuojama su astilbėmis, pėdlapiais, baltašaknėmis, rodžersijomis ir kitomis unksminėmis gėlėmis.
Kaip kiliminis augalas gali būti auginamas dideliais plotais po netankia lapuočių medžių laja. Šaknys pakenčia suplūktą žemę. Atspari užterštam didmiesčių orui.
Šaltinis – https://en.wikipedia.org/wiki/Tellima