Categories
Gėlių ligos TULPĖS

Tulpių ligos sukėlėjai, virusai, kovos priemonės

Fuzariozė. Vegetacijos metu, ypač tik ant dygstančių tulpių viršūnėlių pasirodo baltas, panašus į vatą aptraukalas, svogūnai pūva. Vėlesnėse augimo fazėse pažeisti augalai vysta, o jeigu liga pažeidžia suaugusias tulpes, tai jauni lapai deformuojasi, žiedkočiai pasidaro minkšti ir ploni, kai kada keičiasi žiedo forma, spalva ir dydis. Jie bąla ir sumažėja. Kartais pažeisti augalai dar gali žydėti, tačiau, nuskynus jų žiedus, greit nuvysta. Sausu metu svogūnai sausai pūva, o drėgnose sąlygose jie minkštai supūva. Ligoti augalai pirma laiko nudžiūsta, ir didelė dalis sodinamosios medžiagos žūva. Ypač stipriai liga vystosi, sodinamąją medžiagą transportuojant ir sandėliuojant, kai pažeisti augalai būna sąlytyje su sveikais. Ligai vystytis palankias sąlygas vegetacijos metu sudaro lietingi orai, o sandėliuose drėgnos, nevėdinamos patalpos. Tada ant pažeistų pūvančių svogūnų gali atsirasti ligos sukėlėjo Fusarium genties grybų balta, pelėsio išvaizdos grybiena.

Kovos priemonės los pačios, kaip ir kekeriniam puviniui bei kitoms tulpių Iigoms.

Bakteriozė. Augalai lėtai auga, lygiagrečiai lapų gyslomis atsiranda sidabriniai dryžiai. Lapai, o pagaliau ir visas augalas nuvysta. Perpjovus vystantį stiebą, iš jo sunkiasi geltonas skystis, pripildytas bakterijų. Ant sergančių tulpių svogūnėlių atsiranda baltos smulkios dėmelės, kurios ypač ryškiai matyti, nulupus nuo svogūno viršutinį rausvąjį žvynelį. Kiek vėliau dėmelės susilieja, virsta geltonomis iškilusiomis dėmėmis. Pažeisti svogūnai nedygsta. Iš mažiau pažeistų svogūnų išaugusios tulpės nuvysta prieš žydėjimą.

Ligą sukelia bakterija Corynebacterium oorfii nov. sp. Saaltink G. J., Maas Gusteranus H. P. Sukėlėjo biologija ir kovos priemonės mažai ištirtos. Profilaktinės kovos priemonės: naikinti sergančius augalus, sodinti tik sveikus tulpių svogūnus.

Žiedlapių margligė. Žiedlapių margligė gali būti paslėptos formos ir iš karto nepasireikšti. Tik per keletą metų, dauginant svogūnais, žiedai įgauna tipišką margumą. Šis periodas trunka nuo 1 iki 20 metų.

Žiedų margumas būna nevienodas. Vienas iš būdingiausių yra vienspalvis žiedlapių margumas. Šiuo atveju žiedlapiai būna išmarginti juostelėmis ir dėmelėmis tokios pat spalvos, kaip ir pats žiedas, tik tamsesnėmis.

Antruoju atveju žiedlapių margumas būna dvispalvis. Kai kuriose žiedlapių vietose pagrindinė spalva išnyksta. Vietoj jos atsiranda balta arba gelsva spalva.

Daugelio autorių duomenimis, tamsiai raudonos, baltos ir geltonos spalvos tulpės rečiau serga žiedlapių marglige.

Liga pažeidžia ne vien tik žiedą, bet ir stiebą, lapus. Sergančių augalų lapai ir stiebai būna išmarginti šviesiai žaliomis juostomis arba dryžiais.

Ligos sukėlėjas — virusas Tulipa virus 1 (Cayley) Smith.

Virusas persiduoda sultimis, amarais ir išsilaiko pažeistuose svogūnuose.

Kovojant su šia liga, sergančius augalus būtina pašalinti. Kovoti su amarais. Dezinfekuoti darbo įrankius, ypač skynimo peilį. Nesandėliuoti kartu sergančių ir sveikų svogūnų nes pastarieji gali užsikrėsti.

Baltoji dryžligė. Pažeisti augalai labai silpnai auga. žiedai beveik neišsivysto arba būna labai maži, išsigimę. Ant lapų atsiranda plačios baltos išilginės juostos arba dryžiai.

Ligos sukėlėjas — virusas Tulip white streak virus.

Kovojant su šia liga, būtina pašalinti sergančius augalus.

Dryžligė. Ant lapų atsiranda dryžių formos dėmės, kurios išsidėsto beveik skersai gyslelių. Rausvų ir raudonai žydinčių tulpių veislių žiedlapiai būna išmarginti tamsiai raudonais, beveik juodais dryžiais, o geltonų ir baltų veislių stikliškomis dėmėmis. Kitais atvejais dėmėtumas būna tik ant sergančio augalo lapų. Dėl šios ligos augalų augimas gali būti sutrikęs.

Ši liga pasireiškia daugiausia lengvose smėliuotose dirvose.

Ligos sukėlėjas — virusas Nicotiana virus 5 (B5ning) Smith.

Sergančių tulpių svogūnai duoda užsikrėtusius palikuonis. Ligą platina dirvoje gyvenančios nematodos.

Pasirodžius tipiškiems ligos simptomams, augalus būtina pašalinti. Dezinfekuoti dirvą.

Augusto” liga. Ant sergančių augalų lapų, rečiau ant stiebų atsiranda skaitlingos smulkios arba kelios didelės nekrofinės dėmės ir dryžiai. Nekrozės atsiranda ant žiedkočių ir žiedų. Sergantieji augalai retai žydi, žiedkočiai būna iškraipyti, su deformuotais, dažniausiai neprasiskleidžiančiais žiedais. Pažeisti jauni augalai greitai žūva.

Ant naujai susidarančių svogūnų būna rudos, šiai ligai būdingos dėmės.

Ligos sukėlėjas—virusas Nicofiana virus 11 (Smith ef Bald) Smith. Kovojant su šia liga, būtina pašalinti sergančius augalus.