TULPIŲ SODINIMAS
Laikas
Tulpės sodinamos rudenį. Sodinimo laiko pasirinkimą lemia metų meteorologinės sąlygos (orientuojamasi pagal ilgalaikę orų prognozę) ir individualios augintojų galimybės. Svarbu tulpes pasodinti ne per anksti, bet dar svarbiau nesuvėluoti. Tinkamiausias sodinimo laikas rugsėjo III dešimtadienis ir spalio I ir II dešimtadieniai. Daugelis augintojų sodina ir rugsėjo pradžioje.
Per anksti pasodinti augalai anksčiau įsišaknija, o pabuvę ilgesni laiką vėsioje aplinkoje, įgauna augimo impulsus ir gali ne laiku sudygti, pavyzdžiui, per ilgesnį atlydį žiemą arba anksti pavasarį, kai po to vėl prasideda šalčiai. Be to, šiltoje (daugiau kaip 15°C) žemėje jie gali susirgti fuzarioze ar užsikrėsti virusinėmis ligomis, kurias platina nematodai. Anksti pasodinti augalai sekančiais metais anksčiau nudžiūsta, o tai susiję su svogūng derliaus nuostoliu.
Labai svarbu, kad nors mėnesį po sodinimo dirvos temperatūra nebūtų žemesnė kaip 7°C ir augalai spėtų iki žiemos gerai isišaknyti, nes 3-5°C temperatūroje šaknys beveik neauga, o blogai įsišakniję augalai greičiau iššąla. Lapkričio—gruodžio mėnesiais sodinti per vėlu dar ir todėl, kad išauga smulkoki svogūnai. Suprantama, kad dėl kokių nors priežasčių likusius svogūnus geriau pasodinti vėliau negu niekada. Vėlai pasodinti augalai gerai mulčiuojami durpėmis (iki 10 cm) ir jie gali šaknytis per visą žiemą.
Gylis
Svogūng sodinimo gylis mažiausiai ištirtas. Remiantis ilgalaike patirtimi, daugumos gėlių rūšių svogūnai lengvesnėse dirvose sodinami 3-jų svogūng aukščių gyliu (pav.), o sunkiose 2-5 cm sekliau.
Olandijoje lysvėse ir juostose svogūnai sodinami 10-15 cm gyliu, o vagose 20-25 cm gyliu. Vagos keterai nusilyginus, svogūnai lieka 18-20 cm gylyje.
Sekliai pasodintų svogūng klonai išauga smulkūs, nes dirvos paviršiuje temperatūra būna per aukšta ir drėgmės režimas blogesnis. Dėl šalčio intensyvaus šaknijimosi metu arba pavasarį sekliai pasodinti augalai gali išsikilnoti, o jų šaknys nutrūkinėti. Per gilus sodinimas taip pat turi minusų — augalai sudygsta vėliau, o nudžiūsta kartu su kitais, svogūnai išauga mažesni, nes vegetacijos periodas trumpesnis, giliau dirvoje būna mažiau deguonies ir blogesnė aeracija. Tos veislės, kurių pakaitiniai svogūnai dideli neužauga, sodinama 3-5 cm giliau normalaus gylio.
Tankumas
Tulpių svogūnai sodinami gana tankiai, nes norima labai intensyviai panaudoti žemę, mažiau įdedant darbo. Nuo sodinimo tankumo labai priklauso auginimo sėkmė.
Buvo nustatyta, kad lysvėse geriausia sodinti (vnt./m–): I frakciją 50-60, II frakciją 55-70, III frakciją 70— 96 svogūnus, atitinkamai 285-342, 314-390, 343-457 tūkst. vnt./ha (pirmasis skaičius — Darvino hibridinių, antrasis kitų grupių). Sodinant tankiau, dauginimosi koeficientas mažėja. Paprastai eilutėse tarp svogūnų paliekami tarpai, atitinkantys 2-jų svogūnų skersmenis.
Labai tankiai pasodintų augalų sumažėja dirvos mitybinis tūris, pablogėja šviesos režimas, o kartu ir asimiliaciniai.. procesai. Bandymai kompensuoti dirvos maisto medžiagas papildomu tręšimu rezultatų neduoda, nes ši kultūra blogai pakenčia didelę druskų koncentraciją.
Kuo tankiau augalai auga, tuo būna mažesnis atskiro klono dauginimosi intensyvumas, svogūnų užuomazgos, esančios prie išorinio maitinamojo lukšto, sunyksta jau žydėjimo metu, nes apatiniuose lapuose dėl šviesos stokos susidaro mažiau ir blogesnės vertės asimiliatų.
Kuo tankiau tulpės sodinamos, tuo būna didesnis bendras iškastų svogūnų kiekis, tačiau svogūnai, ypač pakaitiniai, būna smulkesni ir klono masė mažesnė. Tokių augalų stiebai išauga aukštesni, lapai ilgesni, liaunesni ir vertikalesni. Vieni tyrinėtojai pažymi, kad per tankiai pasodintos tulpės anksčiau nudžiūsta, kiti teigia atvirkščiai. Reikia manyti, kad didžiausios įtakos turi drėgmė, kai jos pakanka, augalai vegetuoja ilgiau. Tankiau augančioms tulpėms pavojingos ligos dėl augalų lietimosi ir blogo vėdinimo.
Tulpių sodinimo tankumas 1,1 m pločio lysvėje arba juostoje (eilutės išilginės, sodinama plūgu)
| Motininis svogūnas | Svogūnų kiekis (vnt/m2) | ||||||
| frakcija | skersmuo (cm) |
Svogūnų kiekis 1 m ilgio eilutėje | naudingo ploto | bendro ploto | |||
| E | >4,1 | 7-9 | 35-45 | 29,9-31,9 | |||
| I | 3,6-4,0 | 9-10 | 45-50 | 31,9-35,5 | |||
| II | 3,1-3,5 | 10-11 | 50-55 | 35,5-39,1 | |||
| III | 2,6-3,0 | 11-13 | 55-65 | 39,1-46,2 | |||
| IV | 2,0-2,5 | 13-16 | 65-80 | 46,2-56,8 | |||
| V | 1,5-1,9 | 16-22 | 80-110 | 56,8-78,1 | |||
| VI | <1,5 | 22-23 | 110-165 | 78,1-117,2 | |||
Pastabos:
- Atstumas tarp eilučių — 25 cm.
- 1,1 m pločio lysvėje arba juostoje telpa 5 eilutės.
- Naudingo ploto koeficientas — 0,71.
Tulpių sodinimo tankumas 1 m pločio lysvėje (eilutės skersinės, sodinama rankomis)
| Motininis svogūnas | Svogūnti kiekis | Svogūnų kiekis vnt/m2 | ||
| frakcija | skersmuo (cm) | 1 ilgio
m eilutėje |
naudingo ploto bendro ploto | |
| E | >4,1 | 7-9 | 46,9-60,3 | 33,3-42,8 |
| I | 3,6-4,0 | 9-10 | 60,3-67,0 | 42,8-47,6 |
| II | 3,1-3,5 | 10-11 | 67,0-73,7 | 47,6-52,3 |
| III | 2,6-3,0 | 11-13 | 73,7-87,1 | 52,3-61,8 |
| IV | 2,0-2,5 | 13-16 | 87,1-107,2 | 61,8-76,1 |
| V | 1,5-1,9 | 16-22 | 107,2-147,4 | 76,1-104,7 |
| VI | <1,5 | 22-23 | 147,4-221,1 | 104,7-160,0 |
Pastabos:
- Atstumas tarp eilučių — 15 cm.
- Eilučių kiekis 1 m2 — 6,7.
- Naudingo ploto koeficientas — 0,71.
Šaltinis: wikipedia