
Žibuoklė – vėdryninių šeimos daugiametis žolinis augalas su trumpu šakniastiebiu. Stiebai nešakoti. Apatiniai lapai skroteliniai, kotuoti; lapalakščiai triskiaučiai. Dengiamieji lapeliai trys, jie labai arti žiedo ir primena taurėlapius. Žiedai pavieniai. Vaisius-riešutėlis. Gentyje 3 rūšys. Lietuvoje auginama triskiautė žibuoklė.
Triskiautė žibuoklė.
Šakniastiebis apaugęs gumbuotomis šaknimis. Stiebas 5-25 cm aukščio, apaugęs ilgais plaukeliais. Lapai odiški, jų viršutinė pusė žalia, neplaukuota, apatinė violetinio atspalvio, apaugusi ilgais, švelniais plaukeliais. Žiedai pavieniai, iki 2-2,5 cm skersmens.
Vainiklapiai melsvai violetiniai, rečiau rožiniai arba balti. Žydi balandžio-gegužės mėn., 15-20 dienų. Sėklos sunoksta. ‘Rubra Plena’ žiedai rožiniai, pilnaviduriai, auginama darželiuose.
Darželiuose ir įvairiuose želdynuose žibuokles rekomenduotina auginti medžių ir krūmų pavėsyje. Gerai auga lengvoje, purioje, derlingoje dirvoje, patręštoje pūdiniu (1 m² 10-15 kg). Dirva įdirbama iki 20 cm gylio.
Per vegetaciją žibuokles reikia laistyti, tada kitų metų pavasarį gausiau žydi. Persodinamos kas 4-5 metai. Dauginama dalijant kerą ir sėklomis. Keras dalijamas augalus persodinant. Persodinant kerai suskirstomi į smulkias dalis, nes augalai greitai auga, ir po 1-2 metų susiformuoja nauji, gausiai žydintys kerai. Sodinama 15-20 cm atstumu, 20-30 augalų į 1 m².
Sėklos sėjamos tik ką surinktos, įterpiamos iki 1 cm gylio, dygsta kitų metų pavasarį arba trečiaisiais metais. Sėjinukai pikuojami 5-10 cm atstumu. Į nuolatinę vietą sodinama trečiaisiais, pražysta ketvirtaisiais metais.
Galima sudaryti vienarūšes grupes arba sodinti kartu su scylėmis, krokais, snieguolėmis, žemaisiais vilkdalgiais, vaistučiais ir kitomis pavasarį žydinčiomis gėlėmis. Žiedai tinka puokštėms.
GĖLĖS ŽELDINIUOSE
Tinkamas gėlių asortimentas, įvairių gėlių biologinių grupių santykis želdiniuose bei jų darna ir reikiama priežiūra nulemia tvarkomos teritorijos grožį, gėlynų santykį su aplinka.
Ankstyvosios daugiametės gėlės puošia mūsų parkus, skverus, gyvenvietes. Jos yra perspektyvios. Parenkant želdiniams augalus, reikia ne tik gerai pažinti gėles, bet ir žinoti jų bioekologines, dekoratyvines savybes, sudaryti joms tinkamas sąlygas. Šių gėlių įvairovė labai didelė, tad kiekvienas gėlininkas, želdinių projektuotojas gali pasirinkti augalus pagal žydėjimo laiką, žiedų spalvą, kero aukštį, ilgaamžiškumą. Kad gėlynas būtų dekoratyvus nuo ankstyvo pavasario iki rudens, labai svarbu augalus tinkamai sukomponuoti, pritaikyti prie aplinkos.
Pavasarinės gėlės sodinamos miestų centrinėse aikštėse, parkuose, skveruose ir kitose žmonių susibūrimo vietose. Iš respublikos pavyzdinių sodybų, gyvenviečių, kolektyvinių sodų galima pasimokyti, kaip sutvarkyti aplinką, kokį parinkti gėlių asortimentą ir kaip išsaugoti žmogaus rankomis sukurtą grožį. Gėlynų grožį nulemia ne tik meniniai kompoziciniai deriniai, bet ir augalų vešlumas, žiedų gausumas. Daugiamečių gėlių grupės turi būti projektuojamos atsižvelgiant į ekologines sąlygas ir į gėlynų paskirtį.