Alūnės priežiūra: kaip išlaikyti dekoratyvius lapus

Alūnės (Heuchera) vertinamos ne tiek dėl žiedų, kiek dėl išskirtinės lapijos – nuo žalsvų ir gintarinių iki purpurinių, beveik juodų ar sidabru margintų atspalvių. Kad jų lapai visą sezoną išliktų ryškūs ir sveiki, svarbiausia parinkti tinkamą vietą, neleisti šaknims mirkti ir laiku atnaujinti senstantį kerą. Daugumai alūnių labiausiai tinka dalinis ar margas pavėsis, nors tamsialapės veislės dažnai pakelia daugiau saulės.

Kur sodinti alūnes

Alūnėms geriausiai tinka dalinis pavėsis arba išsklaidyta šviesa. RHS nurodo, kad daugumai veislių labiausiai patinka būtent tokios sąlygos, o tamsesnių lapų augalai gali pakelti daugiau saulės, kuri net gali išryškinti lapų spalvą.

Svarbiausia vengti dviejų kraštutinumų: gilaus pavėsio ir kaitrios, visos dienos saulės. Per tamsioje vietoje lapų spalvos gali atrodyti blankesnės, o per kaitrioje vietoje, ypač lengvoje dirvoje, lapai gali prarasti dekoratyvumą. Gardeners’ World net rekomenduoja alūnes saugoti nuo tiesioginės saulės, ypač jautresnes veisles.

Dirva turėtų būti vidutiniškai derlinga, humusinga, bet gerai drenuojama. Alūnės mėgsta drėgmę, tačiau nepakenčia užmirkimo.

Kaip prižiūrėti lapiją

Jei pagrindinis tikslas – gražūs lapai, svarbiausia visą sezoną palaikyti augalui kuo stabilesnes sąlygas. Alūnių lapija geriausiai atrodo tada, kai augalas nepatiria nuolatinio streso dėl perdžiūvimo, saulės pertekliaus ar per šlapios žemės.

Kad lapai išliktų dekoratyvūs:

• pašalinkite nudžiūvusius ar pažeistus senus lapus;
• neleiskite kerui per daug sutankėti;
• stebėkite, ar augalo „karūna“ neiškyla virš dirvos per aukštai;
• karščių metu nepalikite vazone augančių alūnių visiškai perdžiūti.

Vazonuose auginamas alūnes reikia stebėti atidžiau nei augančias grunte. Gardeners’ World pabrėžia, kad vazonuose jos turi būti reguliariai laistomos, tačiau vanduo privalo laisvai ištekėti.

Laistymas ir tręšimas

Alūnėms labiausiai tinka tolygiai drėgna, bet ne šlapia dirva. Proven Winners nurodo, kad žemė turėtų būti išlaikoma vienodai drėgna, tačiau nepermirkusi, o įsitvirtinę augalai tampa kiek atsparesni trumpesniems sausringiems laikotarpiams.

Laistant verta laikytis paprastos taisyklės: geriau laistyti rečiau, bet stebėti, kad žemė visiškai neišdžiūtų ilgam laikui. Per karščius ar sausras papildomas laistymas ypač svarbus.

Tręšimo alūnėms daug nereikia. Tai nėra labai „ėdrūs“ augalai, tačiau humusinga dirva ir lengvas papildomas maitinimas gali padėti palaikyti vešlią lapiją. Southern Living pažymi, kad alūnės nėra gausiai tręštini augalai, bet gali gauti naudos iš lengvo papildymo.

Kaip atnaujinti kerą

Po kelių metų alūnės gali pradėti atrodyti nebe tokios tvarkingos: keras tampa sumedėjęs, išretėja, o centrinė dalis pakyla aukščiau dirvos. Tokiu atveju augalą verta padalyti ir atnaujinti. Šaltiniai nurodo, kad alūnes pravartu dalyti maždaug kas 3–5 metus, ypač jei augimas lėtėja ar keras darosi sumedėjęs.

Atnaujinant kerą svarbu:

• iškasti augalą atsargiai;
• apžiūrėti, kurios dalys dar gyvybingos;
• persodinti sveikas dalis tinkamame aukštyje;
• nepalikti karūnos per giliai, bet ir neleisti jai pernelyg iškilti.

Būtent reguliarus atnaujinimas dažnai ir lemia, ar alūnė po kelerių metų vis dar atrodys tvarkinga ir dekoratyvi, ar taps ištįsusi bei skurdi.

alūnėms reikia dalinio pavėsio, laidžios ir humusingos dirvos, saikingo bei tolygaus laistymo ir periodiško kero atnaujinimo. Jei neleisite šaknims mirkti, o senstančius kerus padalysite kas kelis metus, jų lapai ilgiau išliks ryškūs, sveiki ir dekoratyvūs.