Categories
Gėlių ligos ROŽĖS

ROŽIŲ LIGOS, KENKĖJAI IR KOVOS PRIEMONĖS

2024-08-11

Rožės visą laiką yra puolamos įvairiausių ligų ir kenkėjų. Gėlininko pareiga sudaryti joms kuo geriausias sąlygas, o pastebėjus kenkėjus ar ligos požymius, tuojau imtis veiksmingų kovos priemonių. Labai svarbu rožėms parinkti tinkamą vietą. Pavyzdžiui, augančios pavėsyje, taip pat per tankiai arba blogai genimos visuomet daugiau nukentės nuo ligų ir kenkėjų.

Dauguma kenkėjų, kaip cikadėlės, amarai, lapsukiai ir daugelis kitų, dažniausiai patenka ant rožių iš arti augančių vaismedžių, vaiskrūmių arba kitų dekoratyvinių augalų. Todėl bet kokia medžių ir krūmų kaimynystė rožėms nepageidautina. Šlapioje dirvoje nuo bakterinių bei grybinių ligų greičiau susirgs pašaknys arba apatinė stiebo dalis. Netinkamai įdirbtoje smėlio dirvoje krūmai vystysis silpniau, skurs ir daugiau bus puolami ligų, ypač miltligės ir rūdžių.

Rožės mažiau nukentės nuo ligų ir kenkėjų, jeigu krūmeliai bus sodinami sveiki, stiprūs, su gerai išsivysčiusiu šaknynu. Naujai įsigytus krūmus laikinai reikia pasodinti atskirame plote ir po metų, jei nesusirgs, persodinti į nuolatinę vietą.

Labai svarbu rožes saikingai tręšti, laikytis nustatytų normų. Ypač neatsparios ligoms pertręštos azoto trąšomis. Laistyti reikia švariu vandeniu ir geriau pirmoje dienos pusėje. Rezervuare, kur laikomas vanduo, negalima plauti įrankių, inventoriaus, rankų.

Rožių priežiūra

Rožyne reikalinga ir sanitarinė priežiūra. Nuolatos reikia šalinti nužydėjusius žiedus, surinkti išpjautas šakas, nubyrėjusius lapus ir kt. Ypač svarbu surinkti visas atliekas rudenį, nes jose dažniausiai būna įvairių ligų sukėlėjai. Augalų atliekas geriausia sudeginti arba giliai užkasti žemėje. Taip pat visą laiką reikia ravėti piktžoles, ir ne tik rožyne, bet ir aplink jį.

Norint rožes apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų, profilaktiškai jas reikia apdoroti cheminiais preparatais. Rožėms jie mažiausiai kenkia ramybės stadijoje, t. y. prieš jas dengiant žiemai, pavasarį nudengus ir vasarą po kiekvieno žydėjimo.

Labai smulkiais lašeliais reikia purkšti taip, kad sušlaptų ne tik viršutinė, bet ir apatinė lapų pusė, taip pat visos krūmo šakos ir net dirvos paviršius. Tik žiūrėti, kad nesusidarytų dideli skysčio lašai ir neapdegintų lapų. Purkšti negalima vėjuotą dieną ir prieš pat lietų. Jeigu po purškimo nepraėjo nė 4 valandos ir užėjo lietus, reikia pakartotinai purkšti.

Geriausia, kai išpurkštas tirpalas po 4-5 valandų išdžiūsta. Negalima purkšti, taip pat dulkinti sieros milteliais, jei oro temperatūra aukštesnė kaip 27 °C. Mat, aukštoje temperatūroje skystis labai greitai garuoja ir gali apdegti lapai. Per karščius geriausia purkšti antroje dienos pusėje, apie 18-19 valandą.

Pastebėjus ligos simptomus, ypač miltligės, reikia purkšti pakartotinai kas 10-12 dienų, o lietingu oru ir dažniau.

Gėlininkas turi žinoti, kokį cheminį preparatą (pesticidus) galima naudoti nuo kurios nors ligos arba kenkėjams naikinti. žinant, kokius preparatus galima maišyti vienus su kitais, kartu galima naudoti ir nuo ligų, ir nuo kenkėjų.

Dauguma cheminių medžiagų yra nuodingos. Neatsargiai jas naudojant ir nesilaikant sanitarinių taisyklių, gali apsinuodyti žmonės, naminiai gyvuliai ir paukščiai. Todėl gėlininkas pirmiausia turi panaudoti pačias paprasčiausias, nekenksmingiausias priemones ir tik kraštutiniu atveju — nuodingąsias chemines medžiagas.

Chemines medžiagas reikia laikyti specialioje patalpoje arba tam skirtoje spintoje užrakintas. Ant kiekvieno preparato turi būti užrašas arba etiketė, kurioje nurodoma cheminės medžiagos pavadinimas, jos kenksmingumas ir naudojimo norma.

Dirbant su chemikalais, reikalingi specialūs drabužiai, avalynė, guminės pirštinės. Ant nosies ir burnos užsidėti atitinkamus respiratorius ir apsauginius akinius. Baigus darbą, indus, įrankius bei apsaugines priemones išplauti 3-5% kalcinuotos sodos tirpalu ir perplauti švariu vandeniu.

Amarai ant rožių yra viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria sodininkai. Amarai yra smulkūs, minkštakūniai vabzdžiai, kurie minta augalų sultimis, silpnina augalą ir gali pernešti ligas. Norint išlaikyti sveikas ir gražias rožes, svarbu laiku pastebėti amarų buvimą ir imtis atitinkamų priemonių.

APRAŠYMAS IR ŽALOS SIMPTOMAI

  • Išvaizda: amarai yra mažo dydžio (apie 2–4 mm ilgio), spalva gali būti žalia, juoda, ruda ar geltona. Dažnai jie susitelkia didelėmis kolonijomis ant jaunų ūglių, lapų apačios ir pumpurų.
  • Simptomai:
    • Deformuoti lapai ir ūgliai: lapai gali susiraukšlėti, susisukti ar deformuotis.
    • Lipni medžiaga: amarai išskiria medaus rasą – lipnią, saldžią medžiagą, kuri padengia augalą ir pritraukia skruzdėles.
    • Juodasis grybelis (suodligė): ant medaus rasos gali vystytis juodas grybelis, kuris mažina fotosintezės efektyvumą.
    • Silpnas žydėjimas: pažeisti pumpurai gali neišsiskleisti arba duoti deformuotus žiedus.

PREVENCIJOS PRIEMONĖS

  • Reguliarus augalų tikrinimas: dažnai apžiūrėkite rožes, ypač pavasarį ir vasaros pradžioje, kai amarai yra aktyviausi.
  • Sveikų augalų palaikymas: tinkamas tręšimas ir laistymas padeda augalams būti stipresniems ir atsparesniems kenkėjams.
  • Biologinė įvairovė: skatinkite naudingųjų vabzdžių buvimą sode, kurie natūraliai kontroliuoja amarus.

NATŪRALIOS KONTROLĖS PRIEMONĖS

  • Vandens srovė: stipriais vandens purkštukais nuplaukite amarus nuo augalo. Tai efektyvu mažų kolonijų atveju.
  • Naudingieji vabzdžiai:
    • Boružės: jų lervos ir suaugėliai minta amarais. Sodinkite augalus, kurie pritraukia boružes, pvz., krapus, medetkas.
    • Auksavabaliai ir plėšriosios musės: taip pat padeda kontroliuoti amarus.
  • Augaliniai preparatai:
    • Česnakų ir svogūnų nuoviras: 200 g smulkinto česnako ar svogūnų užpilkite 1 litru vandens, palikite 24 valandas, po to nukoškite ir purkškite augalus.
    • Dilgėlių antpilas: 1 kg šviežių dilgėlių užpilkite 10 litrų vandens, palikite fermentuotis 7–10 dienų, kasdien pamaišant. Praskieskite santykiu 1:10 ir purkškite augalus.
  • Muilo tirpalas:
    • Žaliasis muilas: 1–2 šaukštus žaliojo arba kalio muilo ištirpinkite 1 litre vandens ir purkškite amarus. Muilas sunaikina jų apsauginį sluoksnį.

CHEMINĖS KONTROLĖS PRIEMONĖS

  • Insekticidai:
    • Kontaktiniai: veikia tiesiogiai kontaktuojant su amarais. Naudokite atsargiai, kad nepažeistumėte naudingųjų organizmų.
    • Sisteminiai: įsigeria į augalą ir veikia amarus, kurie minta sultimis. Efektyvūs ilgiau, tačiau reikia griežtai laikytis naudojimo instrukcijų.
  • Naudojimo rekomendacijos:
    • Laikykitės nurodymų: visada skaitykite etiketę ir laikykitės dozavimo bei saugumo reikalavimų.
    • Laikas: purkškite anksti ryte arba vakare, kad apsaugotumėte bites ir kitus naudingus vabzdžius.
    • Apsaugos priemonės: dėvėkite pirštines, apsauginius akinius ir kaukę.

PAPILDOMI PATARIMAI

  • Skruzdėlių kontrolė: skruzdėlės dažnai globoja amarus dėl medaus rasos. Kontroliuokite skruzdėlių populiaciją aplink rožes, naudodami specialias gaudykles ar barjerus.
  • Suderintas sodinimas:
    • Atbaidantys augalai: sodinkite šalia rožių tokius augalus kaip levandos, medetkos, česnakai, kurie gali atbaidyti amarus dėl savo stipraus aromato.
  • Sanitarija sode:
    • Pažeistų dalių šalinimas: nedelsiant pašalinkite ir sunaikinkite stipriai pažeistas augalų dalis.
    • Rudeninis valymas: pašalinkite nukritusius lapus ir augalų likučius, kad sumažintumėte amarų peržiemojimo galimybes.

Efektyvi amarų kontrolė ant rožių reikalauja derinti kelias priemones ir nuolat stebėti augalus. Pradėkite nuo švelnesnių, aplinkai draugiškų metodų, ir tik esant būtinybei naudokite chemines priemones. Tinkamai prižiūrint, jūsų rožės džiugins sveikais lapais ir gausiais žiedais.

Rožės yra ne tik gražios, bet ir jautrios įvairiems kenkėjams, kurie gali pažeisti lapus, stiebus, pumpurus ir žiedus. Tinkamai parinktos prevencinės ir kontrolės priemonės padės išlaikyti rožes sveikas ir gausiai žydinčias. Šiame vadove aptarsime, kaip efektyviai purkšti rožes nuo kenkėjų, kokias priemones naudoti ir kokių atsargumo priemonių imtis.

Dažniausi rožių kenkėjai

  1. Amarai (Aphidoidea):

    • Maži, minkštakūniai vabzdžiai, dažnai žalios, juodos ar rožinės spalvos.
    • Sukaupia ant jaunų ūglių, lapų ir pumpurų.
    • Siurbia sultis, silpnina augalą ir skatina grybinių ligų plitimą dėl išskiriamų lipnių išskyrų (medaus rasa).

  2. Voratinklinės erkės (Tetranychus urticae):

    • Labai maži, dažnai nematomi plika akimi.
    • Sukelia lapų pageltimą, lapai gali būti padengti smulkiais voratinkliais.
    • Mėgsta sausas ir šiltas sąlygas.

  3. Tripsai (Thysanoptera):

    • Smulkūs, ploni vabzdžiai, juodos arba rudos spalvos.
    • Pažeidžia žiedus ir lapus, palikdami sidabrines dėmes.

  4. Rožių amarai (Macrosiphum rosae):

    • Specializuoti amarai, besimaitinantys rožėmis.
    • Gali greitai daugintis ir sukelti rimtų pažeidimų.

  5. Lapgraužiai vabalai:

    • Ėda lapus, palikdami skylutes arba apgraužtus kraštus.

Kontrolės metodai

1. Mechaninės priemonės

  • Rankinis surinkimas:

    • Mažos kenkėjų populiacijos gali būti pašalintos rankomis.
    • Naudokite pirštines ir indą su muiluotu vandeniu, į kurį metate surinktus kenkėjus.

  • Vandens plovimas:

    • Stipria vandens srove nuplaukite kenkėjus nuo augalo.
    • Tai veiksminga prieš amarus ir voratinklinius erkes.
    • Procedūrą kartokite kas kelias dienas.

2. Biologinės priemonės

  • Naudingieji vabzdžiai:

    • Boružės (Coccinellidae):

      • Lervos ir suaugę vabzdžiai minta amarais.
      • Skatinkite boružes sodindami augalus, kurie pritraukia šiuos vabzdžius.

    • Auksavabaliai (Chrysopidae):

      • Lervos minta amarais, tripsais ir voratinklinėmis erkėmis.

  • Natūralūs priešai:

    • Skatinkite paukščius, varles ir driežus savo sode, kurie minta kenkėjais.

3. Ekologiniai purškikliai

  • Muilo tirpalas:

    • Receptas:
      • 1 šaukštas skysto natūralaus muilo (be kvapiųjų medžiagų ir dažiklių) 1 litrui vandens.
    • Naudojimas:
      • Purkškite ant pažeistų vietų, dengiant lapus iš abiejų pusių.
      • Muilo tirpalas pažeidžia kenkėjų išorines membranas.

  • Aliejaus emulsija:

    • Receptas:
      • 2 arbatiniai šaukšteliai neemų aliejaus arba rapsų aliejaus 1 litrui vandens.
      • Galite pridėti kelis lašus skysto muilo emulsijai sukurti.
    • Naudojimas:
      • Efektyvi prieš amarus, voratinklinius erkes ir tripsus.
      • Aliejus uždengia kenkėjus, trukdydamas jiems kvėpuoti.

  • Česnako arba čili pipirų ekstraktas:

    • Receptas:
      • 2 susmulkintos česnako galvutės arba 2 šaukštai maltų čili pipirų.
      • Užpilkite 1 litru vandens ir palikite stovėti 24 valandas.
      • Nukoškite ir pridėkite kelis lašus muilo.
    • Naudojimas:
      • Purkškite ant pažeistų augalų.
      • Atbaido kenkėjus dėl stipraus kvapo ir skonio.

4. Cheminiai insekticidai

  • Naudojimas:

    • Pasirinkite insekticidus, skirtus rožėms ir tinkamus kovoti su konkrečiais kenkėjais.
    • Laikykitės gamintojo instrukcijų dėl dozavimo ir naudojimo dažnumo.

  • Atsargumo priemonės:

    • Naudokite tik esant būtinybei, kai kitos priemonės neveiksmingos.
    • Saugokite save naudodami apsaugines priemones: pirštines, akinius, kaukę.
    • Purkškite anksti ryte arba vakare, kai nėra stiprios saulės ir vėjo.
    • Saugokite naudingus vabzdžius ir aplinką, vengdami perteklinio cheminių priemonių naudojimo.

Purkškimų dažnumas ir laikas

  • Prevencija:

    • Reguliariai tikrinkite rožes dėl kenkėjų požymių.
    • Ankstyvam kenkėjų aptikimui užteks mažesnio kiekio ir silpnesnių priemonių.

  • Purkškimų grafikas:

    • Ekologinės priemonės: Kas 7–10 dienų arba pagal poreikį.
    • Cheminiai insekticidai: Laikykitės instrukcijoje nurodyto intervalo. Dažniausiai kas 14 dienų.

  • Laikas:

    • Purkškite anksti ryte arba vėlai vakare.
    • Venkite purškimo per karštį ar tiesioginę saulę, nes tai gali pažeisti lapus.

Papildomi patarimai

  • Sodinimo praktikos:

    • Užtikrinkite tinkamą atstumą tarp rožių krūmų, kad būtų gera oro cirkuliacija.
    • Venkite perlaistymo ir pertręšimo azotu, nes tai skatina sultingų audinių augimą, kurie patrauklesni kenkėjams.

  • Dirvožemio gerinimas:

    • Naudokite organines medžiagas, tokias kaip kompostas, kad padidintumėte dirvožemio gyvybingumą ir augalo imunitetą.

  • Mulčiavimas:

    • Mulčiuokite dirvą aplink rožes, kad sumažintumėte piktžolių augimą ir išlaikytumėte drėgmę.

  • Ligų prevencija:

    • Nukritusių lapų ir nuvytusių žiedų surinkimas sumažina ligų ir kenkėjų plitimą.
    • Periodiškai genėkite rožes, pašalindami pažeistus ir silpnus ūglius.

  • Sodininkystės draugai:

    • Sodinkite šalia rožių augalus, kurie atbaido kenkėjus, pvz., česnakus, levandas, nasturtes.

Saugumo rekomendacijos

  • Asmeninė apsauga:

    • Visada dėvėkite apsaugines priemones: pirštines, akinius, kaukę.
    • Po darbo nusiplaukite rankas ir veidą muilu bei vandeniu.

  • Aplinka:

    • Saugokite naminius gyvūnus ir vaikus nuo purškiamų vietų iki kol priemonė visiškai išdžius.
    • Nenaudokite cheminių priemonių šalia vandens telkinių, kad išvengtumėte vandens taršos.

  • Prietaisų priežiūra:

    • Po naudojimo gerai išplaukite purkštuvus ir kitus įrankius.
    • Laikykite chemines priemones originalioje pakuotėje, sausoje ir vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Sėkmingas rožių apsaugos nuo kenkėjų planas apima reguliarią augalų stebėseną, prevencines priemones ir tinkamų purškimo metodų naudojimą. Derinant biologines, mechanines ir, jei būtina, chemines priemones, galite efektyviai kontroliuoti kenkėjus ir mėgautis sveikomis, gausiai žydinčiomis rožėmis visą sezoną.

Šaltinis: Vikipedija