Amarilis (Hippeastrum horforum Maatsch. sin. Amaryllis hybrida Hort.) yra populiarus augalas šventinei dovanai, nes jį galima priversti žydėti šventiniu laikotarpiu. Pasibaigus žydėjimo laikotarpiui, jį galima sodinti lauke, sode. Amarilis yra subtropinis svogūninis augalas, priklausantis Amaryllidaceae šeimai. Jis kilęs iš Pietų Afrikos. Amarilio žiedų spalva - nuo raudonos ir oranžinės iki rožinės ir grynai baltos. Kai kurių amarilių augalų žiedai yra įspūdingai dryžuoti ir įvairiaspalviai.
Amarilio augalo lapai yra blizgantys, panašūs į juosteles, maždaug 1,5 cm skersmens ir 18 cm ilgio. Amarilio žieduose yra įvairių nuodingų alkaloidų, kuriuos suvalgius galima apsinuodyti.
Sodininkai mėgsta hibridinius amarilius dėl jų atsparumo, patikimumo ir nereiklumo priežiūrai. Ankstyvą pavasarį vienas svogūnėlis paprastai išaugina nuo vieno iki trijų belapių žiedų stiebų (žiedynų), kurių kiekvienas turi du ar daugiau trimitų formos žiedų.
Amarilio auginimas, sodinimas, dauginimas, laistymas ir kita naudinga informacija
Amarilius galima sodinti bet kuriuo metų laiku, tačiau geriausia juos persodinti žiemos mėnesiais. Amariliai pakenčia ir saulę, ir pavėsį, tačiau geriausiai auga šviesiame pavėsyje.
Vieta
Renkantis vietą amariliui, geriausia rinktis vietą, kurioje ryte arba vakare šviečia saulė. Per daug tamsos gali padidinti šaknų ar svogūnėlių puvinio riziką. Nors amariliams naudingi tiesioginiai saulės spinduliai, būkite atsargūs, kad lapai nebūtų per daug apšviesti saulės, nes dėl to lapai gali nusidažyti niūriai žalia spalva. Nepatartina augalo statyti tamsioje vietoje už kelių metrų nuo šviesos šaltinio, nes tai tik padidins perlaistymo tikimybę.
Laistymas, perlaistymas, simptomai
Amarilių svogūnėlius galima paskatinti žydėti net be dirvožemio, o tai liudija apie augalo gebėjimą klestėti naudojant labai mažai vandens. Norėdami paskatinti žydėjimą, tarp laistymų leiskite dirvai visiškai išdžiūti, o artėjant vasarai palaipsniui dažninkite laistymą. Po žydėjimo svogūnėliui prasidės ramybės periodas, kurio metu geriausia jo neprižiūrėti.
Nepakankamo laistymo simptomai: susisukę ar traškantys lapai, nuvytusi lapija, pageltę lapai ir sulėtėjęs augimas. Didžiąją dalį dirvožemio leiskite išdžiūti tik tada, kai po švenčių augalas pradės ilsėtis.
Perlaistymo simptomai: pageltę ar parudavę lapai, sulėtėjęs augimas, vytimas ir svogūnėlių puvinys. Venkite perlaistyti dirvą, nes šios rūšies augalai yra jautrūs šaknų puviniui ir kitoms per dirvą plintančioms ligoms. Jei taip nutiko jūsų augalui, šiek tiek padidinkite šviesos intensyvumą. Perlaistymą paprastai lemia šviesos ar šilumos trūkumas arba nepakankamai sausas dirvožemis tarp laistymų.
Drėgmė
Įprastinis drėgmės lygis namuose yra daugiau nei pakankamas Amaryllis augalui augti. Tačiau jei drėgmė per didelė ir blogai cirkuliuoja oras, gali atsirasti miltligė. Svarbu nepurkšti žiedų, kad padidintumėte drėgmę, nes tai gali sukelti botrytinį žiedlapių puvinį.
Amarilių svogūnėliai gali žydėti daugelį metų, jei jais tinkamai rūpinamasi. Kai kurie amariliai auginami žydi daugiau kaip dvidešimt metų. Kad amarilio svogūnėlis būtų sveikas, svarbu leisti jam pražydus pereiti ramybės periodą. Tai suteiks svogūnui galimybę pailsėti ir atgauti jėgas kitam vegetacijos sezonui. Nereikia šalinti lapų, tačiau tai nepakenks ir augalui.
Vazonas
Amarilis žydės dažniau, jei jo šaknys bus pririštos prie vazono, panašiai kaip, pavyzdžiui anturis. Augalas turi jaustis suvaržytas, kad išleistų žiedų stiebą, taigi daugintųsi ir perduotų genus. Žinoma, yra ir kitų veiksnių, pavyzdžiui, temperatūra ir dienos šviesa, kurie gali padėti šiam procesui, tačiau visada verta pradėti nuo šaknų. Papildoma nauda, jei augalas bus laikomas vazonėlyje, yra ta, kad yra daug mažesnė tikimybė, jog perlaistysite augalą, nes dirvožemio ir šaknų santykis yra labai palankus šaknims.
Drėgmė
Smulkialapis fikusas yra atogrąžų augalas, mėgstantis didelę drėgmę. Dėl mažos drėgmės lapai gali išsausėti ir sudžiūti. Kad taip nenutiktų, galite naudoti oro drėkintuvą, kuris reguliuotų drėgmės lygį namuose, arba palaikyti drėgną dirvožemį aplink medžio pagrindą ir retkarčiais purkšti lapus.
Temperatūra
Pavasarį keliais laipsniais sumažinus temperatūrą, galima pagerinti žydėjimo kokybę vėlesniais metais. Daugelis kambarinių augalų nepraeina tinkamo ramybės periodo, nes vidutinė namų temperatūra visus metus yra gana pastovi. Jei po žydėjimo amarilį padėsite į vėsesnę vietą, padėsite jam sutelkti energiją į geresnį vėlesnį žydėjimą.
Vasaros pabaigoje, kai nakties temperatūra yra aukštesnė nei 8 °C, svogūnėlį galima pastatyti lauke, apsaugotoje vietoje, kad padidėtų tikimybė, jog jis žydės šventiniu laikotarpiu. Lauke ir pirmąjį mėnesį po perkėlimo į namus reikia reguliariai tikrinti, ar nėra kenkėjų (miltligių ir sraigių).
Genėjimas
Norėdami paskatinti geresnį augalų augimą ir pagerinti jų išvaizdą, pašalinkite pageltusius ar nudžiūvusius lapus ir augalų liekanas. Genėkite švariomis žirklėmis arba genėtuvais, kad sumažintumėte bakterinių ir grybelinių ligų tikimybę; darykite švarius pjūvius, nes per didelis pažeidimas gali sukelti šoką augalui.
Augalo lapus galima pašalinti netrukus po žydėjimo arba palikti visus metus. Kai žiedai nuvysta, žiedų stiebą galima nukirpti švariomis žirklėmis, nepažeidžiant svogūnėlio. Nudžiūvusių žiedlapių nuo svogūno šalinti nereikia, nes jie apsaugo nuo ligų. Jei lapai pradeda vysti, juos reikėtų nukirpti maždaug du centimetrus nuo svogūno viršaus, kad ateityje jie geriau augtų.
Dauginimas
Norėdami dauginti svogūnėlį, pavasarį arba vasarą išimkite jį iš dirvos ir apžiūrėkite, ar jis sveikas po dirvos linija. Nukirpkite visas negyvas šaknis ir ieškokite mažų svogūnėlių ataugų netoli bazinės plokštelės. Jei svogūnėlis yra bent 15 % motininio augalo dydžio, jį galima išimti ir pasodinti į savo žemę. Nesijaudinkite, jei nėra šaknų, jos netrukus išaugs, kai augalas pradės pats rūpintis savimi. Įdėkite svogūnėlį vertikaliai į žemę, kad kaklelis būtų virš dirvos linijos. Nuo subrendimo lygio labai priklauso, kada svogūnėlis pradės žydėti; mažesni (apie 2 cm skersmens) paprastai pražysta per dvejus ar trejus metus nuo padauginimo. Nepatartina šalinti svogūnėlių nuo augalo, kol jis žydi, nes dėl to gali nukristi žiedai arba augalas gali patirti persodinimo šoką.
Dirvožemis
Vasaros metu kas trejus-ketverius metus rekomenduojama persodinti į sukulentams ir kaktusams tinkamą kompostą, į kurį būna pridėta perlito arba smėlio. Jei nėra drenažo angų, didelė tikimybė, kad svogūnėliai ar šaknys supus.
Sodinimas
Jei amarilio svogūnėlį į vazoną sodinate pirmą kartą, svarbu jį pastatyti taip, kad viršutiniai 30 % svogūnėlio būtų virš dirvos linijos. Galite vadovautis pirmiau pateiktais paveikslėliais. Įsitikinkite, kad jūsų naudojamame vazone yra pakankamai vietos šaknims, nes metams bėgant jos toliau augs. Nors paprastai rekomenduojama kambarinius augalus persodinti kas dvejus metus, amariliai gerai augs, jei jų šaknų sistema bus apribota. Niekada neperkelkite augalo jam žydint.
Ligos kenkėjai
Vasarą lauke laikydami amarilius saugokitės voratinklinių erkių, tripsų, amarų, miltligių ir sraigių (šliužų). Dažniausiai pasitaikančios amarilių ligos yra svogūnėlių ar šaknų puvinys, miltligė, lapų dėmėtligė ir botritinis žiedlapių puvinys. Daugumą ligų sukelia per didelė drėgmė dirvoje, ant žiedų ar lapų; kad rezultatai būtų geriausi, palaikykite sausus lapus ir visada venkite vandens užliejimo.
Amariliams būdingos šios ligos: Stagonosporozė, kuri paprastai pasireiškia ant pavėsyje esančių ir dažnai laistomų augalų. Ant žiedų stiebų ir lapų atsiranda raudonų dėmių, kurios padidėja, pailgėja ir įdubsta. Užkrėsti lapai ir žiedų stiebai būdingai deformuojasi arba sulinksta pažeidimo vietoje. Stipriai užkrėstų augalų žiedų stiebai gali nulūžti užkrėstoje vietoje arba nudžiūti ir nudžiūti dar neišsiskleidus žiedams.
Stagonosporozė grybas ir sporos pernešamos ant svogūnėlių. Todėl gali susirgti lapai ir žiedų stiebai, augantys nuo užkrėstų svogūnėlių. Pirkdami ar dalydami amarilius venkite svogūnėlių su tamsiai rausvai rudomis dėmėmis ar dideliais supuvusiais plotais. Atminkite, kad bet koks amarilių audinio pažeidimas paprastai išskiria raudoną pigmentą, todėl raudoni dryžiai, dėmės ar netaisyklingi raštai ne visada rodo raudonąją dėmę, kuri paprastai turi aiškias ribas ir kontūrus.
Stagonosporozė yra sunkiai kontroliuojama liga. Geriausias būdas su ja kovoti - išmesti stipriai užsikrėtusius svogūnėlius, atsisakyti laistymo iš viršaus, dauginant naudoti sterilizuotą vazonų žemę ir sudaryti augalams tinkamas auginimo sąlygas. Galima naudoti fungicidus, tačiau jie yra brangūs ir sunkiai prieinami. Karštu vandeniu kartais siūloma apdoroti lengvai užsikrėtusius svogūnėlius. Tai reiškia, kad svogūnėliai iškasami, pašalinami užkrėsti žvyneliai ir dirvožemio perteklius ir 30 minučių pamerkiami į 40-46 °C temperatūros vandenį.
Amarilių augalui gali pakenkti maži, skaidrūs, į kirmėles panašūs gyvūnai, vadinami nematodais. Šie gyviai minta augalo šaknimis ir gali suardyti stiebo pagrindą. Plačiau rasite apie: amarilių ligos ir kenkėjai
Dažniausiai užduodami klausimai apie amarilį
Ar augalas yra nuodingas?
Šis augalas yra nuodingas, todėl jį prarijus galima vemti, pykinti ir prarasti apetitą. Suvalgę didelį kiekį augalo, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Kodėl nežydi amarilis?
Viena iš priežasčių, kodėl amariliai gali nežydėti, yra aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, nepakankamas šviesos ar vandens kiekis. Kita galimybė - augalas negauna tinkamų maistinių medžiagų. Galiausiai augalas gali patirti stresą dėl per didelio karščio arba per didelio šalčio.
Ar perteklinis laistymas blogai amariliams?
Didžiausia amarilių problema - perteklinis laistymas. Nors augalui būtina drėgna dirva, kad jis ilgai žydėtų, per didelis vandens kiekis gali sukelti puvinį. Tarp laistymų leiskite viršutinei dirvos pusei išdžiūti ir naudokite drungną vandenį, kad neperdžiūtų augalo šaknys.
Kokie požymiai rodo, kad perlaistytas augalas?
Pernelyg gausaus laistymo požymiai: pageltę lapai, sulėtėjęs augimas ir suminkštėjęs svogūnėlis. Augalo ramybės laikotarpiu (netrukus po žydėjimo, nuo žiemos pabaigos iki vasaros pabaigos) gerokai sumažinkite laistymo dažnumą.
Kokie požymiai rodo, kad amariliui trūksta šviesos?
Jei augalas negauna pakankamai šviesos, galite pastebėti, kad jo lapai nuvysta arba nunyksta. Lapai taip pat gali pradėti lankstytis, nors vis dar atrodys sveiki ir žali. Šis procesas gali įvykti netrukus po to, kai augalas baigia žydėti. Jei manote, kad augalui reikia daugiau šviesos, palaipsniui ją didinkite, stengdamiesi nešokiruoti augalo, perkeldami jį į vietą, kurioje auginimo sąlygos labai skiriasi.
Ar amarilis pakenčia tiesioginius saulės spindulius?
Jei augalas gauna per daug saulės šviesos, jis gali susirgti saulės nudegimu, dėl kurio jo lapai paruduoja arba traškėja, lapų kraštai būna sausi, lapai susisuka arba menkai auga. Nors per mažai šviesos taip pat gali sukelti problemų, pavyzdžiui, perteklinį laistymą, per daug saulės šviesos taip pat gali pakenkti, nes gali sukelti dehidrataciją. Geriausiai amariliai augs tokioje vietoje, kur tiesioginių saulės spindulių yra nedaug arba jų visai nėra.
Kodėl neprigijo/nežydi amarilio svogūnėlis?
Amarilio svogūnėliai gali nežydėti dėl įvairių priežasčių, įskaitant netinkamą ramybės periodą, per didelį vandens ar šilumos kiekį nežydinčiais mėnesiais ir per didelį vazonėlį. Norint užtikrinti sėkmingą žydėjimą, svarbu pakartoti natūralų augalo ramybės periodą, sumažinant laistymo dažnumą ir leidžiant augalui pailsėti. Be to, norint paskatinti žydėjimą, reikia apriboti Amaryllis šaknis; kai kuriuos Amaryllis svogūnėlius reikia aprišti vazonu.
Kiek laiko gali gyventi amarilių svogūnėliai?
Amarilių svogūnėliai gali gyventi iki 25 metų, per tą laiką jie dauginasi ir sukuria papildomus augalus.
Kiek žiedų gali turėti amarilis?
Amarilis gali turėti ne daugiau kaip šešis žiedus, tačiau šis skaičius gali skirtis priklausomai nuo amarilio veislės.