Augalų išdėstymas: kur statyti, kad augalai vienas kitam netrukdytų

Augalų grupavimas yra puikus būdas sukurti interjero žalumos oazes ir natūraliai padidinti oro drėgmę, tačiau netinkamas jų išdėstymas sukelia šviesos badą, ligas ir greitą kenkėjų plitimą. Norint, kad augalai klestėtų vienoje erdvėje ir nestelbtų vienas kito, juos reikia išdėstyti pagal šviesos poreikį, augimo formą ir fizinį atstumą.

„Amfiteatro“ taisyklė šviesos paskirstymui Dideli, plačialapiai augalai meta gilų šešėlį, todėl neteisingai juos sustačius, mažesni augalai nustos augti. Taikykite „amfiteatro“ išdėstymo principą atsižvelgiant į šviesos šaltinį. Arčiausiai lango stiklo statykite pačius mažiausius, šviesą mėgstančius augalus (sukulentus, peperomijas). Viduryje rikiuokite vidutinio dydžio augalus, o pačiame gale (arba ant grindų už palangės) – aukštus ir stambius augalus (fikusus, monsteras), kurie sugeba sugerti šviesą savo didele lapija neužstodami „mažylių“.

Oro cirkuliacija ir fizinis lapų kontaktas Grūstis yra didžiausias pelėsio, grybelinių ligų ir kenkėjų draugas. Jei augalų lapai nuolat liečiasi, susipina ir persidengia, tarp jų sustoja oro cirkuliacija, o drėgmė po laistymo ar purškimo neišgaruoja. Tarp kiekvieno augalo lajos (ne vazonų, o pačių lapų) stenkitės palikti bent 5–10 centimetrų erdvės laisvam oro judėjimui. Jei vienas augalas suserga tripsais ar erkutėmis, fizinis atstumas bent šiek tiek sulėtins kenkėjų perėjimą ant kaimyninių augalų.

Mikroklimato zonų suderinamumas Augalai vienas kitam trukdo ir tada, kai reikalauja visiškai skirtingų sąlygų, bet yra priversti gyventi vienoje grupėje. Grupuokite augalus griežtai pagal jų drėgmės poreikį. Tropinius, drėgmę mėgstančius augalus (kalatėjas, paparčius, marantas, alokazijas) statykite glaudžiau vieną prie kito – garindami vandenį per lapus, jie sukurs palankų mikroklimatą visai grupei. Dykumų ir pusdykumių augalus (kaktusus, sukulentus, sansevjeras) laikykite atskiroje namų zonoje, kur oras maksimaliai sausas ir laisvai cirkuliuoja.

Vijoklių ir svyrančių augalų suvaldymas Greitai augantys vijokliai (potosai, tradeskantės, skindapai) turi savybę „okupuoti“ kitų augalų erdvę: jų stiebai gali pradėti suktis aplink kaimyninius augalus ir juos smaugti arba uždengti jiems šviesą. Kad to išvengtumėte, svyrančius augalus statykite ant pačių aukščiausių lentynų kraštų arba kabinkite nuo lubų, nukreipdami jų stiebus žemyn, kur nėra kitų augalų. Jei vijoklis stovi ant stalo, įrenkite jam tvirtą vertikalią atramą, kad jis augtų griežtai į viršų ir nesikištų į kitų vazonų plotą.

Kad augalai netrukdytų vienas kitam, išdėstykite juos „amfiteatro“ principu – mažiausius priekyje prie šviesos, didžiausius fone. Tarp augalų lapų būtina palikti kelių centimetrų oro tarpą kenkėjų ir pelėsio prevencijai, griežtai atskirti drėgmę mėgstančias rūšis nuo sukulentų ir suvaldyti vijoklių stiebus, kad šie neapraizgytų ir neužgožtų kaimynų.