Bokashi kompostavimas – tai fermentavimo, o ne įprasto puvimo būdas

Bokashi kompostavimas – tai fermentavimo, o ne įprasto puvimo būdas. Virtuvės atliekos dedamos į sandarų kibirą, sluoksniuojamos su bokashi sėlenomis ar kita inokuliuota medžiaga, kurioje yra naudingų mikroorganizmų. Dėl to atliekos ne pūva su deguonimi, o rūgščiai fermentuojasi, todėl procesas vyksta greitai, beveik be musių ir su daug mažesniu kvapu nei paprastame virtuviniame kibire.

Kas yra bokashi paprastai

Paprastai sakant, tai yra:

• sandarus kibiras
• virtuvės atliekos
• bokashi sėlenos su mikroorganizmais
• suslėgimas be oro
• vėlesnis masės užkasimas į žemę arba sumaišymas su kompostu

Skirtingai nuo klasikinio komposto, bokashi leidžia perdirbti ir tokias atliekas, kurių dažnai nerekomenduojama mesti į paprastą kompostą.

Kodėl žmonės renkasi bokashi

Bokashi labai patinka tiems, kas:

• gyvena bute
• neturi didelio komposto dėžės
• nori tvarkyti virtuvės atliekas ištisus metus
• nori apdoroti ir maisto likučius, ne tik augalines žieves

Didžiausi privalumai:

• užima mažai vietos
• tinka viduje
• greitas pradinis procesas
• mažiau nemalonių kvapų
• galima dėti daugiau rūšių atliekų

Kaip veikia bokashi

Bokashi procesą atlieka mikroorganizmų mišinys, dažniausiai vadinamas EM – efektyviaisiais mikroorganizmais. Jie sukuria rūgštesnę terpę, kuri slopina puvimo bakterijas ir pradeda fermentuoti maisto atliekas. Dėl to atliekos kibire dažnai dar atrodo panašiai kaip pradžioje, bet jų struktūra jau būna pasikeitusi ir jos labai greitai suyra patekusios į dirvą.

Svarbu suprasti vieną dalyką: bokashi kibire atliekos netampa galutiniu kompostu. Jos tampa fermentuota išankstine medžiaga, kurią dar reikia:

• užkasti į dirvą
• dėti į lauko kompostą
• arba brandinti žemių mišinyje

Ką galima dėti į bokashi

Vienas didžiausių bokashi privalumų – platesnis atliekų sąrašas.

Tinka:

• vaisių ir daržovių likučiai
• kavos tirščiai
• arbatos lapeliai
• duona
• ryžiai, makaronai
• smulkūs mėsos likučiai
• žuvis
• sūris
• kiaušinių lukštai
• smulkūs termiškai apdoroto maisto likučiai

Geriau riboti:

• labai daug skysčio
• didelius kaulus
• didelius kiekius aliejaus
• labai stambius maisto gabalus

Nereikėtų dėti:

• pelėsiais smarkiai apaugusio maisto
• cheminių valiklių
• plastiko, metalo, stiklo
• pelenų ar kalkių dideliais kiekiais

Svarbu: kuo smulkesnės atliekos, tuo geresnis rezultatas.

Kuo bokashi skiriasi nuo paprasto komposto

Trumpai: bokashi nėra visiškas pakaitalas lauko kompostui, bet labai gerai veikia kaip pirmas etapas.

Ko reikia pradžiai

Norint pradėti, dažniausiai reikia:

• bokashi kibiro su dangčiu
• pageidautina su skysčio nuleidimo čiaupu
• bokashi sėlenų arba kito inokulianto
• indo virtuvės likučiams rinkti
• vietos, kur vėliau masę užkasi arba sumaišysi su žeme

Kai kas bokashi daro ir savadarbiuose kibiruose, bet patogiausia naudoti sandarią sistemą, kad nepatektų daug oro.

Kaip bokashi kompostuoti žingsnis po žingsnio

1. Paruošk kibirą

Kibiras turi būti:

• švarus
• sandarus
• sausas
• gerai užsidarantis

Jei kibiras turi vidinį sietelį ar dugno atskyrimą skysčiui, tai dar patogiau.

2. Įdėk pirmą atliekų sluoksnį

Dėk smulkintas virtuvės atliekas plonais sluoksniais. Kuo stambesni gabalai, tuo lėčiau viskas vyks.

3. Pabarstyk bokashi sėlenų

Ant kiekvieno sluoksnio užberk bokashi medžiagos. Kiekis priklauso nuo produkto, bet svarbiausia nepagailėti ten, kur:

• daug baltymų
• yra mėsos
• maistas drėgnas
• oras šiltas

4. Suspausk masę

Labai svarbu pašalinti kuo daugiau oro. Galima naudoti:

• bulvių grūstuvę
• mentelę
• tiesiog prispausti maišeliu ar plokštele

5. Sandariai uždaryk

Atidarinėk kuo trumpiau. Bokashi geriausiai veikia tada, kai į vidų nepatenka daug deguonies.

6. Kartok, kol kibiras prisipildys

Pripildžius kibirą, paskutinį sluoksnį dar kartą pabarstyk. Tada kibirą palik ramiai fermentuotis.

Kiek laiko trunka

Dažniausiai pats kibiro pildymas trunka tiek, kiek prireikia jį užpildyti – dažnai 1–3 savaites, priklausomai nuo šeimos dydžio. Po to pilnas kibiras paprastai dar laikomas apie 10–14 dienų, kad fermentacija įvyktų ramiai.

Po šio etapo masė:

• dar neatrodo kaip kompostas
• gali būti balkšvų mikroorganizmų apnašų
• turi rūgštoką kvapą
• yra paruošta antram etapui

Kas yra bokashi skystis

Jei kibiras turi čiaupą, jame susikaupia skystis, kartais vadinamas bokashi arbata, nors techniškai tai nėra klasikinė komposto arbata.

Jį reikia:

• reguliariai nuleisti
• nelaikyti kibire per ilgai

Naudojimas:

• atskiestą galima naudoti kanalizacijos priežiūrai ar kai kur laistymui
• bet reikia atsargumo, nes jis gali būti rūgštus ir stiprus

Praktiškiausia taisyklė:

• jei nori naudoti augalams, stipriai skiesk
• jei abejoji, naudok kanalizacijai ar pilk į kompostą

Ką daryti su fermentuota mase

Tai svarbiausia bokashi dalis. Po fermentacijos turi pasirinkti vieną iš kelių variantų.

1. Užkasti dirvoje

Tai vienas geriausių būdų.

Kaip:

1. Iškask duobę.
2. Sudėk bokashi masę.
3. Sumaišyk su dirva.
4. Užberk bent kelis centimetrus žemės.
5. Nepersodink jautrių augalų tiesiai iš karto į tą pačią vietą.

Paprastai po kelių savaičių ta masė dirvoje smarkiai suyra.

2. Dėti į lauko kompostą

Bokashi labai gerai veikia kaip komposto aktyvatorius. Jis pagreitina skaidymąsi, bet svarbu jį uždengti rudosiomis medžiagomis:

• lapais
• smulkintu kartonu
• pjuvenomis
• sausa žole

3. Daryti „dirvos fabriką“

Tai geras variantas bute ar žiemą.

Kaip:

• imamas indas su žeme ar senu kompostu
• bokashi masė sluoksniuojama su dirva
• paliekama kelioms savaitėms subręsti

Po to gaunamas labai vertingas dirvožemio priedas.

Kiek laukti prieš sodinimą

Tai priklauso nuo būdo, bet bendra taisyklė:

• jei užkasei tiesiai į žemę, palauk maždaug 2–4 savaites
• jei oras vėsus, gali reikėti ilgiau
• jei maišai su kompostu ar žemėmis, lauk, kol nebeliks stipraus rūgštaus kvapo

Kodėl tai svarbu? Nes šviežias bokashi gali būti per rūgštus ir aktyvus jautrioms šaknims.

Koks kvapas yra normalus

Normalus bokashi kvapas yra:

• rūgštokas
• saldokas-rūgštus
• primenantis raugintas daržoves, silosą ar actišką fermentaciją

Nėra normalu, jei kvapas:

• stipriai pūvančios mėsos
• kanalizacijos
• labai aštriai supuvęs
• amoniakinis

Tai dažniausiai rodo, kad:

• pateko per daug oro
• buvo per daug skysčio
• per mažai bokashi sėlenų
• procesas perėjo į puvimą

Kaip atpažinti, ar bokashi pavyko

Geras ženklas:

• balkšvas apnašas
• rūgštokas kvapas
• masė susmukusi
• nėra musių ir stipraus puvimo

Blogas ženklas:

• juodas, pūvančiai slidus turinys
• stiprus supuvęs kvapas
• žalias ar juodas pelėsis
• daug vabzdžių

Baltas pelėsis dažniausiai yra gerai.
Žalias, juodas ar mėlynas pelėsis – blogas ženklas.

Dažniausios bokashi klaidos

Per daug oro

Tai bene dažniausia problema. Bokashi reikia suslėgti ir sandariai uždaryti.

Per daug skysčio

Labai šlapios sriubos, padažai ar skystos atliekos gali sugadinti procesą. Jei atliekos labai šlapios, verta nupilti perteklinį skystį.

Per mažai sėlenų

Ypač kai dedama:

• mėsa
• žuvis
• pieno produktai
• termiškai apdorotas maistas

Tokiais atvejais geriau dėti truputį daugiau inokulianto.

Per stambūs gabalai

Dideli gabalai lėčiau fermentuojasi. Smulkinimas labai padeda.

Per ilgas stovėjimas su skysčiu

Jei kibire kaupiasi skystis, jį reikia nuleisti reguliariai.

Bokashi privalumai

Didžiausi pliusai:

• tinka butui
• apdoroja daugiau atliekų rūšių
• mažai kvapo
• mažai vabzdžių
• greitas pradinis procesas
• labai naudinga dirvai

Be to, bokashi padeda sumažinti maisto atliekų kiekį ir leidžia virtuvės likučius grąžinti atgal į dirvą net tada, kai nėra tradicinio komposto kampo.

Bokashi trūkumai

Svarbu žinoti ir minusus:

• tai ne galutinis kompostas viename žingsnyje
• reikia antro etapo
• reikia bokashi sėlenų ar inokulianto
• reikia vietos užkasti arba maišyti su žeme
• netinkamai darant gali atsirasti rūgštus ar supuvęs kvapas

Todėl bokashi geriausiai veikia žmonėms, kurie supranta, kad tai yra dviejų etapų sistema.

Ar bokashi tinka bute

Taip, labai tinka. Dėl to jis ir išpopuliarėjo.

Ypač geras pasirinkimas, jei:

• nori tvarkyti atliekas virtuvėje
• neturi nuosavo kiemo
• turi balkoną, sodą, bendrą kompostą ar bent didesnius vazonus su dirva
• nori sumažinti išmetamo maisto kiekį

Jei gyveni bute be sodo, verta iš anksto pagalvoti, kur dėsi fermentuotą masę:

• į bendrą kompostą
• į „soil factory“ dėžę
• pas pažįstamus į sodą
• į pakeltas lysves ar didelius konteinerius

Ar bokashi tinka žiemą

Taip. Tai vienas jo privalumų.

Žiemą gali:

• rinkti ir fermentuoti atliekas viduje
• sukaupti medžiagą
• vėliau dėti į dirvą, kai atšils
• arba brandinti žemių dėžėje patalpoje, jei sąlygos leidžia

Tai labai praktiška Lietuvos sąlygomis, kai lauko kompostas žiemą dažnai dirba lėčiau.

Bokashi ir augalų tręšimas

Bokashi masė nėra trąša „iš karto ant šaknų“. Ji veikia labiau kaip:

• dirvos gerintojas
• organinės medžiagos šaltinis
• mikrobiologinio aktyvumo skatintojas

Kai ji suyra dirvoje, tuomet:

• pagerina dirvos struktūrą
• maitina dirvos gyvybę
• pamažu atiduoda maisto medžiagas

Todėl bokashi naudingiausias ne kaip momentinis „trąšų tirpalas“, o kaip ilgalaikė dirvos kokybės investicija.

Kam bokashi ypač tinka

Bokashi ypač naudingas, jei:

• augini daržoves
• turi šiltnamį
• pildai pakeltas lysves
• turi vaiskrūmių ar vaismedžių
• nori gerinti nualintą dirvą

Jis taip pat labai geras:

• prieš sodinimo sezoną
• ruošiant naujas lysves
• papildant komposto krūvą

Trumpas pradžios planas

Jei norėtum pradėti labai paprastai, daryk taip:

1. Įsigyk sandarų kibirą.
2. Rink virtuvės atliekas mažais gabalais.
3. Kiekvieną sluoksnį pabarstyk bokashi sėlenomis.
4. Suspausk ir sandariai uždaryk.
5. Nuleisk susikaupusį skystį.
6. Pripildytą kibirą palaikyk apie 2 savaites.
7. Užkask dirvoje arba sumaišyk su kompostu / žeme.

Jei nori išvengti nesėkmių

Laikykis šių 5 taisyklių:

• smulkink atliekas
• nepagailėk bokashi sėlenų
• spausk masę, kad liktų mažiau oro
• nuleisk skystį
• negalvok, kad kibire jau gausi galutinį kompostą

Bokashi kompostavimas – tai sandariame inde vykdoma virtuvės atliekų fermentacija su naudingais mikroorganizmais. Jis ypač tinka butams ir mažoms erdvėms, nes yra tvarkingas, gana greitas ir leidžia perdirbti platesnį maisto atliekų spektrą nei klasikinis kompostas. Po fermentacijos masę reikia dar užkasti į dirvą, dėti į kompostą arba brandinti žemėje.