CIKLAMENAS – kambarinė gėlė
Ciklamenas (Cyclamen persicum Mill.)
Raktažolinių (Primulaceae) šeimos. Savaime auga Kipro saloje, Palestinoje, Sicilijoje, Graikijoje ir Artimuosiuose Rytuose. Lapai apvaliai širdiški, viršutinė pusė tamsiai žalia su šviesiomis dėmėmis, apatinė—rausva. Žiedai balti, rožiniai, raudoni, margi, kartais maloniai kvepia. Žydi įvairiu laiku, tai priklauso nuo to, kada ciklamenas pasėtas. Nuo sėjos iki visiško sužydėjimo praeina 12 mėnesių.
Yra įdomių hibridinių formų: rokoko—žiedai stambūs, garbiniuoti; variegatus—žiedai išmarginti tamsesnių spalvų brūkšneliais arba taškeliais; fimbriata—vainiklapių kraštai nelygūs, lyg sukarpyti.
Ciklamenas dauginamas sėklomis, kurios sėjamos rugpjūčio, spalio arba lapkričio mėnesiais. Iš anksti pasėtų ciklamenų galima išauginti didelius, gražius augalus.
Sėjai imama lapinė arba durpinė žemė. Sėjama į dėžutes eilutėmis arba pakrikai. Patogiausia sėklas išdėstyti rankomis, sėkla nuo sėklos 1 cm atstumu. Žemė turi būti rupi ir puri. Pasėta sėkla pridengiama 0,5 cm storio žemės sluoksniu, uždengiama stiklu, užpavėsinama ir laikoma, esant 18-20° temperatūrai, kol pradės dygti. Sudygsta po 4-6 savaičių. Kai daigai pradeda listi iš žemės, dėžutės statomos į šviesią vietą ir nuimamas stiklas. Daigai pikuojami, kai turi gerai išsivysčiusį vieną lapelį. Žemė pirmam pikavimui imama tokia pat, kaip ir sėjai. Pikuojama į dėžutes, 2-3 cm atstumu. Dėžutės su daigais statomos ant palangės arti stiklų, esant 15-17° temperatūrai.
Antrą kartą pikuojama, kai daigai turi 3 išsivysčiusius lapelius. Pikuojama į žemių mišinį, paruoštą iš lapinės, velėninės žemės ir smėlio (santykiu 3:1:0,5), 6-7 cm atstumu.
Trečią kartą daigai sodinami jau į 8 cm skersmens vazonėlius. Žemių mišinys imamas toks: lengvai molinga velėninė, durpinė arba viržinė, lapinė žemė ir smėlis (santykiu 2:1:1:1). Persodinti daigai saugomi nuo tiesioginių saulės spindulių ir karštomis dienomis 2-3 kartus purškiami lietaus vandeniu. Žemė vazonuose visą laiką reikia laikyti drėgną, bet ne šlapią. Po 2-3 savaičių daigus galima palaistyti kalio druskos tirpalu (1 g litrui vandens) ir galvijų srutomis (1 dalis srutų —5 dalys vandens).
Kai visa žemė vazonėliuose esti apipinta šaknimis, ciklamenai persodinami paskutinį ,kartą į 12 cm skersmens vazonus (tai esti maždaug po 4-6 savaičių). Persodinimui imamas toks žemių mišinys: lengvai molinga velėninė, lapinė žemė, smėlis ir sausas galvijų mėšlas (2:1:0,5:0,3). Vasarą ciklamenus patartina laikyti inspektuose, sustatytus į medžio pjuvenas arba žemę. Kasdien inspekto langai pakankamai pakeliami ir saulėtomis dienomis užpavėsinami. Labai šiltą ir nevėjuotą dieną inspekto langus galima pakelti kryžmiškai. Rugpiūčio pabaigoje, bent 5 valandoms kasdien apie vidudienį, langus galima visai nuimti ir vakare juos vėl uždėti. Rugsėjo mėnesį vazonai nuplaunami ir sunešami į kambarį, kurį reikia gerai vėdinti.
Dažnai nuo gausaus laistymo ar pertręšimo azotu ciklamenų gumbai pradeda pūti. Ciklamenus laistant, reikia saugoti, kad nepatektų vandens ant gumbo viršūnės. Perdžiovintų ciklamenų žiedai pradeda žydėti po lapais, o kartais ir visai nebeišsivysto. Gerai žiemoja ciklamenai, esant 10-15° temperatūrai.
Pasitaikančios ligos: SKLEROTINIS PUVINYS KEKERINIS PUVINYS VYTULYS – gėlių liga
Šaltinis: wikipedia