SKLEROTINIS PUVINYS
Sklerotinis puvinys. Ligos pradžioje apatinėse stiebų arba lapkočių dalyse audiniai suminkštėja, o vėliau pūvančios vietos apsitraukia balta, tankia, valos išvaizdos grybienos veja, kurioje dar vėliau susidaro 0,5-1 cm diametro iš pradžiu balti, vėliau pilki ir juodi grūdeliai — skleročiai. Tokių skleročių dažna, galima rasti ir žuvusių stiebų viduje.
Pažeistų stiebų lapai gelsta, džiūsta, kol pagaliau stiebas ir visas augalas žūva. Liga smarkiau pasireiškia, kai didelė oro ir dirvos drėgmė.
Šia liga gali sirgti daugelis gėlių: gloksinijos, chrizantemos, kalceoliarijos, ciklamenai, cinerarijos, lelijos, kardeliai, petunijos, gvaizdūnės, jurginai ir kt. Ligos sukėlėjas — dirvoje gyvenantis grybas Sclerotinia sclerotiorum (Lib.) Sacc. ėt Trott.
Kaip kovoti
Kovojant su sklerotiniu puviniu, reikia išimti su žeme sergančius augalus (neišbarstant skleročių) ir sunaikinti. Jeigu iš viso kero pažeistas tik vienas stiebas, tai tą vieną stiebą išimti ir sunaikinti. Sergančių sklerotiniu puviniu augalų negalima dėti į kompostus, nes skleročiai ilgai išsilaiko dirvoje ir po kelerių metų vėl apkrečia augalus.
Labai svarbu gerai vėdinti šiltnamius ir mažiau laistyti, nes šio grybo vystymuisi reikia daug drėgmės.
Dirvą, kurioje augo sergantieji augalai, reikia stipriai pakalkinti ir giliai perkasti, o dar geriau išdezinfekuoti arba pakeisti. Šiltnamiuose dirvą galima dezinfekuoti tik tada, kai jie tušti, be augalų. Prieš dedant žiemai į sandėlius gumbasvogūnius, svogūnus arba šakniagumbius, juos reikia atidžiai perrinkti ir nedėti kartu sveikų su nesveikais.
Mažiau pažeistus reikia išpjaustyti ir dezinfekuoti, o stipriau pažeistus sunaikinti, nes sandėliuose liga greitai plinta, ir dėl vieno sergančio gumbasvogūnio gali žūti visi. Išpiaustytų vietų dezinfekavimui galima naudoti kaptano miltelius, šviežiai gesintas kalkes, pelenus arba anglies ir sieros miltelių mišinį. Paruoštus žiemai svogūnus arba gumbus laikyti sausoje, išdezinfekuotoje patalpoje.
Šaltinis: wikipedia