Driada – žemaūgis, visžalis krūmokšnis

Driada – erškėtinių šeimos žemaūgis, visžalis, dekoratyviais lapais ir vaisiais krūmokšnis. Gentyje 2 rūšys ir vienas sodinis hibridas. Auga tundroje, alpinėje ir subalpinėje kalnų juostoje, ant kalkingų uolų. Respublikoje reta, auginama tik botanikos soduose ir kai kurių gėlininkų mėgėjų darželiuose.

Aštuoniukė driada.

Paplitusi Europos kalnynuose iki 2500 m aukščio, Šiaurės Amerikos arktinėje dalyje, Tarybų Sąjungos europinės dalies šiaurėje ir Sibiro šiaurėje. Auga tundroje, alpinėje ir subalpinėje juostose. Respublikoje introdukuota rūšis. Augalas 15-20 cm aukščio. Stiebas pažeme besidriekiantis, įsišaknijantis.

Šakniastiebiai sumedėję, prigludę prie žemės paviršiaus; iš ūglių, palaipų išauga tankus kilimas. Lapai maži (ąžuolo formos), ovalus, karbuoti, pakraščiai užsirietę, viršutinė jų pusė blizga, tamsiai žalia, apatinė sidabriškai balta, plaukuota, visžaliai (žiemą parunda). Žiedai balti, iki 4 cm pločio, pavieniai. Žydi gegužės-birželio mėn., apie 40 dienų.

Vaisiai sunoksta liepos pradžioje.

Žiedo liemenėlis su plaukelių vainiku peržydėjus pasilieka prie vaisiaus. Augalas dekoratyvus ištisus metus. Žiemoja nepridengtas. Kitose šalyse auginama ir daugiau rūšių.

Driados mėgsta saulėlą vielą, kalkingą, ne per sausą ir vandeniui laidžią dirvą (su giliu podirviniu vandeniu). Tundroje augantys augalai žiemą sniego danga yra apsaugoti nuo šalto oro ir stiprios transpiracijos. Matyt, panašias sąlygas reiktų sudaryti ir auginamiems augalams. Kad nenukentėtų nuo tiesioginių saulės spindulių, kovo mėn. patartina žiemai kerus lengvai apdengti eglių šakomis. Atsparūs žiemos šalčiams, ligoms ir kenkėjams.

Sodinama grupėmis (po 10-20 kerų) gėlynuose, lysvėse, alpinariumuose, tinka atraminėms sienelėms, bordiūrams (1 m² po 8-10 kerų). Tai kiliminis augalas dekoratyviais lapais ir vaisiais. Galima auginti su daugiametėmis gėlėmis; katilėliais, gvazdikais, ankstomis, gencijonais, sauleniais, žemaūgėmis sidabražolėmis ir kt.

Remtasi – https://lt.wikipedia.org/wiki/Driada