Categories
ĮDĖJOS NAMAMS

Gėlių auginimas kambaryje

Kambariuose auginami dekoratyviniai augalai yra kilę iš įvairių kraštų. Auginant juos kambariuose tenka sudaryti panašias sąlygas, kokiomis jie augo tėvynėje. Kambariuose į rytų ir vakarų pusę gerai auga palmės, filodendrai, smidrai, ortenzijos, raktažolės, uolaskėlės, mirtos, dracenos. Kambariuose, kurių langai šiaurę, galima auginti mažai šviesos reikalaujančias gėles.

Temperatūra.

Labai reiklios šilumai yra kolumnėjos, dracenos, paparčiai, santpaulijos, sansevjeros, kurioms temperatūra visais metų laikais turi būti 18-25°C. Smidrams, fuksijoms, fikusams, meileniams, kaktusams, raktažolėms, tradeskantėms reikia 14-18°C šilumos. Mažiausiai šilumos reikia agavoms, alijošiams agapantams, aspidistroms, aukuboms, pelargonijoms.

Laistymas.

Gėlėms laistyti vanduo turi būti 2-3°C šiltesnis už kambario temperatūrą. Geriausiai tinka minkštas, lietaus, upės, ežero ar tvenkinio vanduo. Vandentiekio vandenyje paprastai būna chloro, todėl jo reikia prileisti iš vakaro į platų atvirą indą ir tik ant rytojaus laistyti. Vasarą gėles tenka laistyti kasdien, geriau vakare, o žiemą rečiau — 2-3 kartus per savaitę (priklausomai nuo kambario temperatūros) ir geriau ryte. Svarbu gėlių neperlaistyti, nes nuo per didelės drėgmės pradeda pūti šaknys ir augalai gali net žūti. Perdžiovintas gėles galima išgelbėti nakčiai pamerkus indą su vandeniu taip, kad vazonas būtų apsemtas. Ypač jautrūs perdžiū-vimui paparčiai ir azalijos.

Tik ką persodintus ir dar neprigijusius augalus labai svarbu saikingai laistyti. Patalpose, kuriose yra centrinis šildymas, gėles reikia dažnai apipurkšti vandeniu iš pulverizatoriaus. Taip palaikoma drėgmė patalpose ir nuo lapų nuplaunamos dulkės. Pūkuotais lapais augalų purkšti nerekomenduojama. Vasarą gėles galima išnešti lauką ir su vazonais pastatyti arba įkasti į žemę pusiau pavėsyje. Be to, lietui lyjant, galima jas taip pat išnešti, nes lietus nuplauna ir atgaivina. Nežiūrint to, gėles, ypač plačialapes, reikia retkarčiais nušluostyti drėgnu skudurėliu arba, pastačius į vonią, nuplauti. Nešvarūs augalai nepuošia kambario, juos labiau puola kenkėjai ir ligos.

Tręšimas.

Vazonuose augantiems augalams maistmedžiagių nepakanka, todėl tenka juos dažnai tręšti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Prieš tręšiant, gėles reikia iš vakaro palaistyti vandeniu. Saugoti, kad trąšos nepatektų ant lapų ir stiebų. Paprastai tręšiama sparčiausio augalų augimo metu — pavasarį ir vasarą, o besiilsinčios gėlės netręšiamos. Persodintas gėles reikia pradėti tręšti ne anksčiau kaip po mėnesio, kai jos gerai prigyja. Reikia atsiminti, kad pertrešti augalai, ypač azotinėmis trąšomis, vėliau žydi arba visiškai nežydi, greičiau suserga. Paprastai tręšiama kas 10-15 d. į vazoną negalima berti sausų trąšų, jas reikia ištirpinti vandenyje (vidutiniškai 20 g/10 l vandens).

Labai tinkama gėlėms trąša — srutos. Imama trečdalis kibiro šviežio mėšlo, iki viršaus pripilama vandens ir palaikoma 2 savaites, retkarčiais pamaišant. Prieš vartojimą tokias srutas reikia perkošti ir atskiesti vandeniu. Galvijų mėšlo srutos skiedžiamos 5 kartus, o paukščių — 15 kartų. į 10 litrų atskiestų galvijų mėšlo srutų dar reikia pridėti 20 g superfosfato, o į 10 litrų atskiestų paukščio mėšlo srutų — 20 g kalio druskos.

Kai nėra paruoštos kompostinės žemės, galima naudoti išdžiovintą mėšlą. Džiovinti reikia šviežią, gryną mėšlą pastogėje, kad ant jo nelytų. Išdžiovintas ir sutrupintas mėšlas dedamas žemės mišinį prieš 2-3 savaites iki sodinimo. į kibirą žemės reikia išbarstyti vieną degtukų dėžutę išdžiovinto ir paukščių mėšlo arba 0,5 litro galvijų mėšlo.

Kambarinius augalus geriausia tręšti skystomis trąšomis, parduodamomis parduotuvėse. Jas labai patogu vartoti, nes trąšos yra ištirpintos, o vartojimo būdas nurodomas ant įpakavimo.

Šaltinis: vikipedija