Gvaizdūnių kenkėjai

Galinis nematodas (Meloidogyne hapla Chitwood.).

Parazituoja daugelio dekoratyvinių augalų šaknyse ir kituose požeminiuose organuose. Kenkia gvaizdūnėms, jurginams, lelijoms, vilkdalgiams, gvazdikams, bijūnams, ciklamenams. Nematodai yra mikroskopinio dydžio, suaugusi patelė kriaušės formos, patinas kirmėlės. Ant pažeistų šaknų susidaro 3— 5 mm skersmens gumbeliai. sužalotas šaknis patenka ligas sukeliančių mikroorganizmų, ir augalai neretai žūva.

Kovos priemonės. Stropiai tikrinti, kad sodinamoji medžiaga nebūtų užkrėsta nematodais. Prieš sodinant augalus užkrėstą šiltnamių žemę reikia gerai iškaitinti (3 valandas 100° C temp.). Darbo įrankius, puodelius, stelažus dezinfekuoti 10% forrnalino tirpalu. Užkrėstuose plotuose į kiekvieną kvadratinį metrą dirvos įterpti 100 g forbiato arba 185 g cistegono.

Dirvinis šliužas (Agriolimax agrestis L.).

Minta įvairiais augalais. Dažniausiai kenkia gvaizdūnėms, jurginams, kardeliams, gvazdikams, ratiliams. Suaugęs šliužas yra iki 50 mm ilgio. Kūnas gelsvas. Ant jo nugaros yra panašus į balnelį kauburėlis — kiauto liekanos. Vėlai vakare ir naktį jis graužia augalų lapus ir žiedus, palikdamas paskui save sidabriškai žvilgantį gleivių taką, o dieną slepiasi po lapais, grumstais, akmenimis.

Kovos priemonės. Užpultus augalus vakare arba anksti rytą dulkinti heksachloranu, superfosfatu arba šviežiai gesintomis kalkėmis. Po poros valandų dulkinti pakartotinai. Šiltnamiuose kaip masalą galima naudoti Lėkšteles su alumi reikia pastatyti tose vietose, kur pastebėti šlinžų pėdsakai. Suvilioti alaus kvapo, jie patenka į lėkšteles ir tada juos galima lengvai sunaikinti.