GVAZDIKŲ AUGINIMAS

Auginimas neiškaitintame substrate.

Gali būti naudojamos ir plytos, svarbu, kad būtų tarpas tarp lysvės apačios ir šiltnamio grunto. Vieni darbininkai deda vamzdžius, o kiti ant jų sukloja šiferio lapus, jų sudūrimuose užleidžiant po 10 cm. Tokiu būdu šiltnamio šonuose padaroma po 2 ežias. Atvežtos paruoštos durpės išpilamos ant polietileno plėvelės šiltnamio viduryje. Plėvelė klojama tam, kad durpės nesusimaišytų su šiltnamio žeme. Ant ežių durpės sunešiojamos neštuvais. Palaistoma ir, uždėjus lentą, formuojamas ežios kraštas ranka stipriai suspaudžiant durpes. Dar geriau lysvės šonuose iš šiferio padaryti sienelę. Išlygintų durpių sluoksnis lysvėje yra 30 cm storio.

Auginant gvazdikus pakeltose lysvėse, jie būna sveikesni, nebūna pertekliaus vandens, iš lauko įtekančio per šiltnamio pamatą ir stogą. Tokiose lysvėse yra geresnė substrato aeracija, mažiau reikia durpių, greičiau galima pašalinti panaudotą žemę. Trūkumas tas, kad vasarą durpės greičiau išdžiūsta, laistant kas antrą kartą reikia vartoti 0,2% trąšų tirpalą, būna didesnės darbo sąnaudos. Nežiūrint to, gvazdikus ilgesnį laiką auginant vienoje vietoje, pakeltos lysvės pasiteisina.

Auginimas hidroponikoje.

Paruošta bei išdezinfekuota skalda sudrėkinama ir sumarkiruojama. Į ją gvazdikai sodinami negiliai, 15×15 cm atstumu. Sodinami tiktai sveiki; geras šaknis turintys augalai. Gvazdikais apsodinus visą šiltnamį, jie pamaitinami švariu, iki pH 6-6,8 parūgštintu vandeniu.

Rudenį ir žiemą pasodinti gvazdikai, kol prigyja, maitinami retai. Reikia žiūrėti, kad maitinamasis tirpalas nepakiltų aukščiau skaldos. Gvazdikams augant, kovo-gegužės mėn. ir rugsėjo-spalio mėn., saulėtu oru, maitinama du kartus per dieną. Vasarą, birželio-rugpjūčio mėn., esant karštam orui, galima maitinti tris kartus per dieną. žiemą, lapkričio-gruodžio mėn., papildomai šviečiamus gvazdikus reikia tręšti kartą per dieną, o nešviečiamus — kas antrą dieną. Trąšų sudėtis ir kiekis maitinamajame tirpale apskaičiuojami atsižvelgiant į augalų išsivystymo fazę, metų laiką ir šviesos sąlygas. Jaunesniems augalams trąšų reikia mažiau.

Tirpalo rūgštingumas tikrinamas kiekvieną dieną. Prireikus jis padidinamas ortofosforo arba sieros rūgštimi, o sumažinamas kalio šarmu arba potašu (50 g/m3 vandens).

Hidroponikoje augantiems gvazdikams tinka kalio salietra, kalcio salietra, kalio monofosfatas, kalcio monofosfatas ir magnio sulfatas. Visiškai netinka kalio chloridas ir kaliomagnezija, dėl per didelio chloro kiekio bei paprastas superfosfatas, dėl gvazdikams kenksmingo fluoro. Maitinamojo tirpalo sudėtis, atsižvelgiant jo cheminę analizę, koreguojama žiemą kartą per savaitę, o vasarą du kartus. Kartą per mėnesį iš naujo ruošiamas 0,2— 0,25% maitinamasis tirpalas. Jo keitimo metų augalai, esant reikalui, maitinami švariu vandeniu.

Tinkamiausia maitinamojo tirpalo temperatūra 16-18°C, o skaldos žiemą 13-15°C, vasarą 18-20°C. Maitinti reikia taip, kad skaldos paviršius būtų sausas. Maitinimo trukmė 15-20 min. Tirpalas baseine turi būti nuolat papildomas iki reikiamo lygio. į papildomą vandens kiekį dedama visa trąšų norma.

Hidroponikoje auginamų gvazdikų priežiūros darbai tokie patys kaip auginant žemėje arba durpėse; išskyrus maitinimą.

Auginimas mineralinėje vatoje.

Ruošiant šiltnamį pirmiausia gerai išlyginamas gruntas ir ant jo per visą lysvės ilgį ištiesiama plėvelė. Ant plėvelės dedami mineralinės vatos gabalai, jos kraštai kas 2 m. užlenkiami ir viela sutvirtinami taip, kad gautųsi lyg padėklas. Iš jo neišbėga vanduo ir tokiu būdu vienodai drėkinamas substratas. Mineralinė vata dedama dviem sluoksniais, kad substratas būtų 10-12 cm storio. Po to vata sulaistoma 0,2% ortofosforo rūgštimi, kuriai veikiant, pluošto paviršiuje susidaro apsauginė plėvelė iš sunkiai tirpstančių kalcio fosfato junginių, apsaugančių augalus nito chlorozės.

Mineralinėje vatoje augantys gvazdikai maitinami trąšų tirpalu. Svarbus technologinės įrangos elementas — tręšimo mazgas su laistymo vamzdžiais ir purkštuvais. Lašelinis drėkinimas taupesnis, ekonomiškesnis, tačiau sudėtinga jo įranga. Paprasčiau naudoti 30 mm skersmens polietileno vamzdžius su plyšio formos ar kitokiais purkštukais. Maitinamasis tirpalas vienodai eikvojamas tiktai tuo atveju, kai vamzdžiai ne ilgesni kaip 30 m. Naudojant plyšinius purkštukus, vamzdžiai ištiesiami ant mineralinės vatos beveik jos pakraščiais, kad būtų lengviau prie jų prieiti, reikalui esant juos išvalyti arba pakeisti. Maitinamojo rezervuaro dydis priklauso nuo šiltnamio ploto, skaičiuojant po 10 m3 tirpalo 1 ha šiltnamio.

Lysvės daromos 115-120 cm pločio, takai 40-45 cm. Prieš gvazdikų sodinimą, 8-10 cm atstumu virš lysvės ištiesiamas tinklas. Tada vatoje kuoliuku padaromos 1-2 cm gylio duobutės. į tinklo akutę įstatomas gvazdiko sodinukas ir ant jo šaknų užberiama šiek tiek perlito, sodinti ir su 2 valgymui naudojamomis šakutėmis. Abiem rankomis paėmus šakutes padaroma duobutė, į ją atsargiai įstatomos gvazdiko šaknys ir tomis pačiomis šakutėmis ant jų užspaudžiama vata. Pasodinus substrato paviršius sudrėkinamas maitinamuoju tirpalu. Taip drėkinama pagal reikalą kelis kartus, kol gvazdikai prigyja.

Tada skysčio lygis substrate mažinamas. Substratą reikia taip drėkinti, kad jo apačioje, prie :plėvelės, skysčio nesusikauptų, o mineralinė vata būtų tiktai juo prisotinta. Gvazdikams prigijus, kad nebūtų per daug drėgmės, plėvelės kraštuose, 1 cm aukštyje nuo substrato apačios, padaromos įpjovos skysčio pertekliui ištekėti. Paprastai 10-12 cm storio mineralinės vatos 1 m2 sugeria ne mažiau kaip 40l vandens. Šio kiekio augalams pakanka vasarą 3-4 dienoms, o žiemą 6-8 dienoms. Tačiau, kad šaknys geriau augtų, reikia drėkinti dažniau: vasarą kasdien, žiemą kas 4-5 d. Tirpalo išeiga priklauso nuo augalų vegetatyvinės masės, temperatūros ir šiltnamio oro drėgmės.

Mineralinėje vatoje augantiems gvazdikams labai svarbu, kad tirpalas būtų rūgščios reakcijos. Kai jo pH 5,6-6, gvazdikai gerai pasisavina mikro ir makro elementus, todėl, kaip minėjome, mineralinė vata sudrėkinama. ortofosfoto rūgštimi ir stebimas tirpalo pH. Parūgštinimui 100 1 tirpalo pridedama 3 ml ortofosforo rūgšties ir 12 ml koncentruotos sieros rūgšties. Per visą vegetaciją kartą per savaitę nustatomas pH substrato ištraukoje.

Substratą pastoviai drėkinant maitinamuoju tirpalu, jame susidaro labai daug druskų. Per metus substrato druskingumas gali viršyti normą 50-200% . Kad taip neatsitiktų, kartą per mėnesį mineralinė vata išplaunama parūgštintu vandeniu arba, atsižvelgiant analizės duomenis, koreguojama maitinamojo tirpalo pH.

Smulkiažiedžių gvazdikų auginimas.

Šių gvazdikų yra kitoks žydėjimo ritmas, negu stambiažiedžių, todėl jų auginimo technologija šiek tiek skiriasi. Juos auginti tikslinga 10-12 mėn., nes, auginant ilgiau, labai sumažėja derlingumas. Vakarų Europos šalyse, kur smulkiažiedžiai gvazdikai labai mėgstami, jie sodinami kovo mėn., o lapkričio-gruodžio mėn. išraunami. Taigi jų auginimo technologija taip planuojama, kad žiedpumpuriai galėtų formuotis ilgos dienos sąlygomis (vasarą), o gvazdikai žydėtų iki rudens.

Smulkiažiedžiams gvazdikams reikia daugiau šilumos negu stambiažiedžiams. Paprastai temperatūra jiems turi būti 1-2°C aukštesnė. Ypač svarbu, kad substrato temperatūra nenukristų žemiau kaip 12°C, nes tada išauga trapūs

Šiems gvazdikams daug reikšmės turi šviesa. Esant mažam trumpos dienos šviesos intensyvumui rudenį ir žiemą, jų stiebai silpnai šakojasi, todėl mažiau susiformuoja žiedpumpurių, išauga silpnesni žiedkočiai.

Smulkiažiedžius gvazdikus mūsų klimato sąlygomis geriausia sodinti kovo mėn., tada jie pradės žydėti gegužės pabaigoje, o masiškai sužydės rugsėjo – spalio mėn. Pasodinus į 1 m2 40 augalų, galima iš šio ploto priskinti apie 200 žiedynų.

Apskritai, smulkiažiedžiai gvazdikai vystosi lėčiau negu stambiažiedžiai. Jie yra žemesni, todėl reikia tiktai 3-4 tinklo eilių. Nusispalvinus centriniam žiedyno žiedpumpuriui, ji reikia nulaužti. Palikus centrini žiedpumpurį žydėti, lėčiau auga šoniniai ūgliai, žiedai būna ne viename lygyje ir ant trumpesnių žiedkočių. Šoniniai ūgliai per visą vegetaciją nešalinami. Smulkiažiedžiai gvazdikai skinami tada, kai žiedyne pražysta 2-3 žiedai.

Motininių gvazdikų auginimas.

Motininiams gvazdikams reikia šviesių, gerai vėdinamų šiltnamių. Mūsų klimato sąlygomis juos geriausia sodinti rugsėjo – gruodžio mėn., nes įsišaknijusių gvazdikų didžiausia paklausa būna pirmajame pusmetyje, be to, nuo jaunų motininių augalų paimti ūgliai būna atsparesni ligoms, išaugina didesnį žiedų derlių. Atsižvelgiant tai, optimalus motininių gvazdikų vegetacijos laikas yra 7-11 mėn. Vėliau, priklausomai nuo augalų stovio ir gamybos, motininiai augalai arba paliekami žydėti, arba išraunami ir sodinami nauji.

Kiekvienos veislės gvazdikai sodinami atskirai ir užrašomos etiketės. Lysvės — 120 cm pločio ir 30-35 cm aukščio. 1 m2 pasodinama po 50 augalų. Juos reikia atidžiau prižiūrėti negu žiedams skinti auginamus gvazdikus. Tręšiama atsižvelgiant agrochemines analizes. Rudenį ir žiemą motininiai augalai papildomai šviečiami lempomis (200 W/m2). Šviečiama tiek laiko, kad susidarytų 12 val. dienos ilgis. Žiemą šiltnamio temperatūra turi būti dieną 12-14°C, naktį 10-12°C, o vasarą šiltnamyje neturi būti daugiau kaip 25°C. Gvazdikams prigijus ir pradėjus augti, virš 5 poros lapų patrumpinamos viršūnės.

Šaltinis: wikipedia