Gvazdikų kenkėjai

Paprastoji auslinda (Forficula auricularia L.).

Kenkia chrizantemoms, jurginams, gvazdikams, aguonoms, rožėms, flioksams ir kitiems augalams. Aptinkama ir šiltnamiuose. Vabzdžiai rausvai rudos spalvos, jų plėvinius sparnus dengia trumpi antsparniai, pilvelis baigiasi žnyplėmis, kūnas 10-14 mm ilgio. Lervos panašios į suaugusi vabzdį, tiktai be sparnų. Suaugę vabzdžiai ir lervos apgraužia augalų lapus ir žiedlapius, o dieną slepiasi po įvairiomis augalų liekanomis ir žemėje.

Kovos priemonės. Tarp augalų išdėlioti medžių drožlių, samanų, šlapių skudurų, į kuriuos sulindusias auslindas dieną nesunku surinkti.

Pelėdgalviai (Polia oleracea L., Barathra brassicae L., Phy-tometra gamma L., Agrotis segetum Schiff. ir kt.).

Kenkia ciklamenams, gvazdikams, kardeliams, lubinams, ratiliams, šalavijams, vilkdalgiams ir kt. Pelėdgalvių vikšrai dažniausiai naktimis graužia augalų lapus, žiedų vainiklapius ir stiebus.

Kovos priemonės. Vikšrus rinkti rankomis ir naikinti. Purkšti augalus 0,3% chlorofosu.

Paprastoji voratinklinė erkutė (Tetranychus urticae Koch).

Kenkia daugeliui dekoratyvinių augalų. Labai dažnai pasitaiko šiltnamiuose ir kambariuose. Suaugusios erkutės siekia apie 0,5 mm ilgio, turi 4 poras kojų, įvairios spalvos — nuo gelsvai žalsvos iki rausvos. Lervos turi 3 poras kojų. Suaugusios erkutės ir lervos gyvena apatinėje lapų pusėje, apraizgo juos plonyčiu voratinkliu ir čiulpia sultis. Pažeisti lapai pabąla, vėliau pagelsta ir pradeda kristi. Smarkiai apniktas augalas neretai žūva.

Kovos priemonės. Purkšti augalus 0,2% karbofoso ir 0,3% efirsulfonato mišiniu, laistyti 0,1% rogoru.