Categories
DAUGIAMETĖS GĖLĖS GVAZDIKAI

GVAZDIKŲ ŽYDĖJIMO IR FORMAVIMO PATARIMAI

Sodinimas žydėjimui.

Gvazdikus sodinti praktiškai galima ištisus metus, tačiau geriausia sausio-birželio mėn., nes tada jie sužydi tais pačiais metais.

Lysvės daromos 100-120 cm pločio ir 30 cm aukščio ir iš šonų apdedamos šiferiu. Parą prieš sodinimą žemė palaistoma 25°C šilumos vandeniu. Jos drėgmė turi būti 75-80% . Praktiškai tokio drėgnumo žemė būna tada, kai delne suspaudus ir atleidus, ji ne subyra, o tiktai suskyla. Jeigu delne suspaudus žemę per pirštus sunkiasi vanduo, ji per daug šlapia.

Vandeniu palaistytos lysvės išlyginamos ir sumarkiruojamos. Jeigu gvazdikai numatomi sodinti durpėse, prieš sodinimą lysvių paviršių reikia voluoti. Pirmame pusmetyje gvazdikus geriau sodinti juostomis po 52 vnt./m, o antrame — kvadratiniu būdu po 46 vnt./m2. Miniatiūriniai gvazdikai sodinami po 25-30 vnt./m2.

Prieš sodinimą gvazdikų sodinukai stropiai surūšiuojami. Sodinami tiktai sveiki ir turintys stiprią šaknų sistemą. Sodinukai su mažesnėmis šaknelėmis sodinami atskirai. Didesnius reikia sodinti lysvės viduryje, o mažesnius pakraščiuose.

Gvazdikai sodinami visiškai negiliai, kad šaknų kakleliai būtų lygiai su žemės paviršiumi. Aplink pasodintą gvazdiką žemės labai suspausti negalima. Laikoma, kad pasodinta gerai, jeigu laistant per sietelį, jie tiktai pakrypsta. Per giliai pasodinti gvazdikai blogiau auga, serga.

Vasarą, gvazdikus pasodinus karštu oru, šiltnamį būtina užtemdyti iš lauko kreida nubaltinus stogą arba iš vidaus ištiesus tinklą ar audeklą. Pirmąją savaitę reikia saugoti nuo skersvėjų.

Žydėjimo terminų nustatymas.

Gvazdikai greičiausiai vystosi ir gausiausiai žydi vasarą, kai paklausa jiems būna mažiausia. Taigi jų masinį žydėjimą tenka programuoti, t. y. auginti pagal tokią technologiją, kad jie žydėtų norimu laiku. Paprastai gvazdikų sodinimo laikas nulemia ir jų žydėjimo laiką. Mūsų šalies sąlygomis labai svarbu žydinčių gvazdikų turėti rudenį ir žiemą. Orientacinį gvazdikų žydėjimo laiką galima nustatyti pagal ūglių ilgį ir pagal žiedpumpurių skersmenį

Formavimas.

Pasodintiems gvazdikams prigijus, maždaug po 3-4 savaičių (meristeminiams po 2-3 savaičių) pradedamos skabyti (pinciruoti) viršūnės. Skaboma ne iš eilės. Pirmiausiai pradedama skabyti labiau išaugę augalai. Nepriklausomai nuo to, kuriuo metų laiku gvazdikai pasodinti, viršūnės trumpinamos virš 5 lapų poros. Patrumpinus daugiau, sumažėja derlius, nes iš vienos poros lapų pagrindo išauga tiktai vienas ūglis. Nuskabyti gvazdikai 3-4 d. nepurškiami nei vandeniu nei chemikalais.

Nuskabius pasodintų gvazdikų viršūnes, iš lapų pažastų išauga šoniniai ūgliai, ant kurių išsivystys pirmieji žiedai. Pastarieji ūgliai taip pat šakoja-si, leidžia šoninius ūglius, kuriuos reikia pradėti šalinti 40 cm nuo žemės atstumu, nes, jiems augant, be reikalo eikvojamos maistmedžiagės, todėl būna menkesni žiedai. Antrajam derliui šoniniai ūgliai šalinami 55 cm žemyn nuo žiedpumpurio, t. y. per visą būsimo žiedstiebio ilgį. Be to, reikia šalinti ir šoninius žiedpumpurius. Tiek ūgliai, tiek ir žiedpumpuriai šalinami tada, kai tik juos galima suimti pirštais.

Parėmimas.

Norint, kad gvazdikų žiedai būtų kokybiški, augalus reikia rūpestingai paremti, nes tiesiu stiebu geriau kyla vanduo ir maistmedžiagės. Kiekvienoje lysvėje kas 3-5 m įtvirtinami metaliniai rėmai. Kai pasodintiems gvazdikams pirmą kartą nugnybus viršūnes šoniniai ūgliąi išauga iki 10— 15 cm, reikia ištiesti pirmąją tinklo arba špagato eilę. Gvazdikams paremti labai tinka kaproninis žvejybinis tinklas 10×10 cm dydžio akutėmis. Pirmoji tinklo eilė tempiama 10 cm atstumu nuo substrato, sekančios 2 eilės kas 15 cm, o visos kitos kas 20 cm.


Šaltinis: wikipedia